Pamokų laikas gegužės 6-7 dienomis
Gal gali papasakoti plačiau, kaip atsirado šis pomėgis, nuo ko viskas prasidėjo?
Viskas prasidėjo, kai buvau šešerių, ir mama man nupirko domino kaladėles, kurias reikia dėti gulsčiai, norint sujungti liniją ir ją nugriauti. Pamenu, kad pirmą kartą man statyti domino kaladėles sekėsi labai sunkiai. Iš 30 domino kaladėlių bandžiau pastatyti kelias linijas, bet tai pavyko padaryti tik per valandą, nes kaladėlės statant vis nugriūdavo. Kartą socialiniame tinkle „YouTube“ pastebėjau vaizdo įrašą žmogaus, kuris domino kaladėles dėlioja ne tik stačiai ir nugriauna, bet stato įvairius statinius, konstrukcijas, pvz. ilgas sienas, didelius kubus ir piramides. Mane tai labai sužavėjo ir nuo tada aš ėmiau aiškintis, kaip tos konstrukcijos yra statomos, ir pats bandžiau jas atkurti. Vėliau mama nupirko daugiau domino kaladėlių ir iš jų pradėjau statyti didesnius, ilgesnius statinius.
Tikriausiai esi sukaupęs didelę kolekciją domino kaladėlių?
Deja, Lietuvoje yra labai sunku nusipirkti domino kaladėlių, kurios yra naudojamos konstrukcijose. Manau, dėl to, kad šis hobis yra nepopuliarus. Tokie domino parduodami užsienyje - Vokietijoje, Amerikoje. Kai aš su savo šeima netyčia randame bet kokį domino rinkinį, iš karto jį nusiperkame. Dabar domino turiu iš labai daug įvairių rinkinių ir mano kolekcijoje domino kaladėlių yra apie 3000.
Kaip manai, kuo ypatingas yra tavo hobis?
Domino statymas nėra toks monotoniškas dalykas, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Domino turi labai daug statymo technikų - kai kurios iš jų yra tokios įdomios, kad kartais reikia pasukti galvą, kaip jos veikia. Atrodo, žmogus pastato kelias kaladėles vieną ant kitos, o jos griūva visiškai kitaip, nei paprastai galėtum pagalvoti. Pamatęs savo domino statinį iš šono, kiekvieną sekundę galvoju, ką pristatyti, kaip toliau tęsti, kaip statinys nugrius. Statymo metu kyla labai daug apmąstymų ir minčių.
Kodėl tau patinka tai daryti?
Man labai patinka domino dėl to, kad išsiaiškinus visas pagrindines domino dėliojimo technikas, buvo labai įdomu atrasti vis kažką naujo, kažką bandyti pastatyti pačiam. Kurdamas įvairias konstrukcijas pasitelkiu fantaziją. Man šiuos domino statinius konstruoti pastaruoju metu labai sekasi, jie nebegriūva statymo metu, labai džiaugiuosi savo pažanga. Manau, tai praktika, kurią įgijau užsiimdamas šiuo hobiu.
Kaip manai, kuo naudingas šis pomėgis tau ir pasauliui?
Man pačiam šis hobis lavina motoriką ir atidumą. Kitiems žmonėms būtų naudinga, nes jie praleistų mažiau laiko prie kompiuterio ekrano, atrastų savo bendraminčių, kurie taptų jų draugais dėl šio hobio. Manau, žmonės labiau turėtų domėtis šia veikla, nes mažai kas apie tai žino.
Kaip tą pomėgį tau pavyksta suderinti su mokyklos reikalais?
Deja, nesiseka. Iki ketvirtos klasės labai dažnai statydavau domino konstrukcijas, tačiau tuo metu dar neturėjau originalių domino kaladėlių. Labai gaila, bet, kai aš jas gavau iš Vokietijos, man nebeliko laiko jomis pasidžiaugti. Dabar tuo užsiimti galiu tik vasarą, kai turiu visą dieną laisvo laiko. O per kitas atostogas - rudens, žiemos ar pavasario – dvi - tris dienas statau domino, o visą likusį laiką skiriu pasiruošimui mokslams, privalomų knygų skaitymui. Tad per mokslo metus šiam hobiui laiko nelieka.
Ar turi kokią svajonę, susijusią su šiuo pomėgiu? Jei taip, kokia ji?
Anksčiau turėjau svajonę pradėti karjerą „YouTube“ ir ten kelti domino statymo video. Aišku, mažai kam pasiseka išgarsėti „Youtube“ platformoje keliant tokį turinį, nes šie vaizdo įrašai buvo populiarūs prieš kelerius metus, t.y. 2014 - 2016 metais. Dabar, kaip jau ir minėjau, mažai kas tuo besidomi, todėl jokių svajonių su domino aš nebesieju. Domino dėliojimas liko kaip hobi.
Ko palinkėtum žmonėms, turintiems savo svajonių?
Linkiu stengtis jas pasiekti, įdėti daug darbo ir kantrybės. Niekada nepasiduoti, jeigu nepasiseka iš pirmo, antro, trečio ar dvidešimto karto.
Dėkojame Mariui už nuoširdų pokalbį ir linkime jam atrasti bendraminčių, kurie taip pat domėtųsi šia veikla bei, žinoma, turėti daugiau laisvo laiko šiam pomėgiui, tolimesnio tobulėjimo!
Ieva Daukantaitė 2d
Paskutinį kartą atnaujintas: 2023-03-01 23:58:53
Pamokų laikas gegužės 6-7 dienomis
Kristupas Linas Bernotas-Karazija, šiais metais (2022) baigęs Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnaziją, jau garsina gimnaziją visoje Lietuvoje. Jo kelis eilėraščius publikavo meno ir literatūros tinklalapis „Meno bangos“: https://www.menobangos.lt/kristupas-linas-bernotas-karazija-eilerasciai/.
Herkaus Gudavičiaus laimėjimai: nacionalinis debatų čempionatas - geriausias kalbėtojas Lietuvoje, 12 geriausias english-as-a-foreign-language kalbėtojas pasaulyje.
Mokyklą baigėme prieš 34 metus, buvome 14-osios vidurinės mokyklos 4-oji laida. Nors prabėgo nemažai metų, visada su pagarba ir dėkingumu prisimename mūsų mokyklą ir Mokytojus iš didžiosios raidės - matematikos mokytoją R. Bradauskienę, fizikos mokytoją ir direktorę E. Montvydienę, biologijos mokytoją A. Sadauskienę, rusų kalbos mokytoją Sarmolotovą, anglų kalbos mokytoją Z. Jurgaitytę, geografijos mokytoją B. Dajoraitę. Norėjome pasakyti AČIŪ už suteiktas žinias ir atvertas duris į platųjį pasaulį, už tai, ką išmokome ir kuo tapome.
Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazija iki egzaminų sesijos likusias šimtą dienų pasitiko nauja mokyklos tradicija - mokyklą paliekanti XXVII laida pristatė spektaklio „Dūmeliai arba septyneri metai burtų ir magijos mokykloje“ premjerą. Kad šioje gimnazijoje mokosi moksliukai, nepakeliantys galvų nuo knygų - tik pasenęs mitas. Gimnazijos sėkmė - talentingi moksleiviai, atsidavusi pedagogų komanda ir didžiulis mokyklos administracijos siekis ugdyti laisvus, laimingus žmones.
Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijoje duris atvėrė ISM „Verslo klasė“ – pirmoji tokia uostamiestyje. Modernioje klasėje bus plėtojami šiuolaikinio mokymo metodai, siekiant sustiprinti moksleivių ekonomikos, finansinio raštingumo ir verslumo žinias. Pamokas ves mokytojai ir ISM universiteto dėstytojai bei alumnai.
Balandžio 16 d. Šilalėje vyko Lietuvos mokyklų žaidynių krepšinio 3x3 (gim. 2008 m. ir jaunesnių) tarpzoninės varžybos! Ten dalyvavo ir „Ąžuolyno” komanda, sudaryta iš pirmokų Naurio Jovaišo, Edeno Žilinsko, Emono Žilinsko ir Igno Leščiausko. Ši auksinė ąžuolyniečių komanda prieš tai jau nuskynė laurus pirmajame varžybų etape Klaipėdoje, taip pat jokių šansų savo varžovams nepaliko ir antrajame, Vakarų Lietuvos komandų, etape Tauragėje, o šįkart, varžydamiesi su Plungės, Šilalės ir Kėdainių stipriausiomis komandomis, ir vėl užtikrintai iškovojo pirmąją vietą bei pateko į finalinį visos Lietuvos etapą, kuriame sieks geriausios gimnazijos komandos titulo. Be galo didžiuojamės šiais mokiniais, kurie garsina mūsų mokyklos vardą visoje Lietuvoje, aukodami savo laisvą laiką ir energiją. Linkime jiems ir toliau užtikrintai žengti pergalės link!
Pavasario sezonas gausus ne tik egzaminų ar kitų atsiskaitymų, bet ir sporto renginių!
Štai balandžio 13-ąją dieną Klaipėdoje vyko tradicinis ir kasmetinis Ekomaratonas. Jame tarp gausaus dalyvių būrio buvo ir mūsų gimnazijos atstovų: Aridas Simaitis, Antanas Sabulis, Žygimantas Juška ir fizinio ugdymo mokytojas Zigmantas Butkus. Maratono dalyviai turėjo bėgti 4,2 km ilgio trasa, besidriekusia miško takais ir takeliais, o norimą bėgti atstumą buvo galima pasirinkti savarankiškai. Galime pasidžiaugti, jog ąžuolyniečiams šiame bėgime pasisekė itin sėkmingai - visi pasiekė savo asmeninius rekordus: Antanas pirmąkart įveikė 21 kilometro - pusės maratono - distanciją, Aridas įveikė 29 kilometrus, mokytojas Zigmantas 33 kilometrus, o Žygimantas - net 38 kilometrų distanciją! Mokiniams tai buvo puiki nauja patirtis, džiaugiamės jų rezultatais ir linkime dar didesnių pasiekimų artėjančiame Vilties bėgime!
Kovo 27 dieną Klaipėdos miesto pedagogų švietimo ir kultūros centre įvyko išskirtinis renginys – debatų prezentacija, kur aštuoni Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos vienuoliktokai nagrinėjo itin aktualią šiandienos visuomenei temą: ar socialinės medijos daro daugiau naudos ar žalos?
Šie debatai buvo surengti Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos anglų kalbos mokytojos Redos Mačiukaitienės iniciatyva, siekiant supažindinti kitus miesto anglų kalbos mokytojus su debatų organizavimu, jų vykdymu ir svarba ugdymo procese. Tikslas buvo parodyti, kaip debatai gali tapti puikiu būdu lavinti mokinių kritinį mąstymą, komandinio darbo įgūdžius bei viešojo kalbėjimo ir užsienio kalbų mokėjimo gebėjimus.
Skaityti toliau...