Kristupas Linas Bernotas-Karazija, šiais metais (2022) baigęs Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnaziją, jau garsina gimnaziją visoje Lietuvoje. Jo kelis eilėraščius publikavo meno ir literatūros tinklalapis „Meno bangos“: https://www.menobangos.lt/kristupas-linas-bernotas-karazija-eilerasciai/.
Nėra ko slėpti – jau nuo mažų dienų man nebuvo svetimas „moksliuko“ epitetas. Todėl visai nekeista, kad keliai atvedė į „Ąžuolyno“ gimnaziją. Taip pat neturėtų būti keista, kad čia praleidau keturis savo gyvenimo metus, per kuriuos ne tik daug mokiausi, bet ir dalyvavau daugybėje olimpiadų ir konkursų.
Didelės pastangos mokytis mokykloje man padovanojo ne tik raudoną diplomą, bet ir galvos skausmą renkantis, ką toliau studijuoti. Patiko ir sekėsi fizika, matematika, informacinės technologijos ir daug kitų dalykų, tad pasirinkimų tolesnei veiklai buvo daugybė! Vis dėlto tikriausiai modernus informacinių technologijų įvaizdis bei nuolatinė kompiuterių pažanga nulėmė mano apsisprendimą gyvenimą sieti su informacinėmis technologijomis, tad pasirinkau informatikos bakalauro studijas Kauno technologijos universitete.
Pirmiausia atsiprašau, kad aštuoneri metai mokslų tik anglų kalba turėjo neigiamą įtaką lietuvių gramatikai bei žodžiams.
Baigęs mokyklą įstojau į dirbtinio intelekto studijas Leeds'o universitete. Nepažįstu nei vieno, kas studijavo kažką su kietesniu pavadinimu. Man įstojus buvo pirmieji metai, kai šis kursas buvo mokamas ir mūsų tebuvo trys. Nors kurso pavadinimas žavėdavo visus ką sutikdavau, tikrovėje jis niekuo neišsiskyrė nuo kompiuterių mokslo. Pirmus du metus turėjome visiškai vienodas paskaitas. Buvome ganėtinai nusivylę kursu, jei būtume norėję kompiuterių mokslo, būtume į jį ir stoję. Vienas mūsų jį metė, o kitas sėkmingai baigė bakalaurinį ir dabar gyvena Singapūrę. O aš jau antrame kurse perstojau į integruotą magistrą. Prisidėjo papildomi metai, bet iškart su magistru.
Mokyklą baigėme prieš 34 metus, buvome 14-osios vidurinės mokyklos 4-oji laida. Nors prabėgo nemažai metų, visada su pagarba ir dėkingumu prisimename mūsų mokyklą ir Mokytojus iš didžiosios raidės - matematikos mokytoją R. Bradauskienę, fizikos mokytoją ir direktorę E. Montvydienę, biologijos mokytoją A. Sadauskienę, rusų kalbos mokytoją Sarmolotovą, anglų kalbos mokytoją Z. Jurgaitytę, geografijos mokytoją B. Dajoraitę. Norėjome pasakyti AČIŪ už suteiktas žinias ir atvertas duris į platųjį pasaulį, už tai, ką išmokome ir kuo tapome.
2018 m. rugsėjį, praėjus 30 metų po mokyklos baigimo susirinko 12a klasė.
Baigiau Glazgo universiteto programinės inžinerijos bakalaurą pirmos klasės diplomu, buvau apdovanotas kaip geriausias studentas. Studijų metu atlikau keturias programavimo praktikas.
Herkaus Gudavičiaus laimėjimai: nacionalinis debatų čempionatas - geriausias kalbėtojas Lietuvoje, 12 geriausias english-as-a-foreign-language kalbėtojas pasaulyje.
Interviu
Kada susidomėjai fizika ir kodėl?
Fizika pasyviu būdu domino nuo pat vaikystės: skaičiau visokias vaikiškas enciklopedijas. Tai čia tokia pirminė pažintis. Tada 9-oje klasėje sutikau mokytoją S.Žukauską, tai jis paakino dalyvauti fizikos olimpiadose (šioje srityje mūsų mokyklai jau tada neblogai sekėsi). Negailėjo laiko ir dirbdavome papildomai. Su mokytoju pavyko išsiaiškinti fundamentaliausius fizikos dėsnius ir sužinoti mokyklinių gamtos modelių veikimo principus. Na, vėliau įstojau į papildomo ugdymo mokyklą „Fizikos olimpas“. Ten viskas aiškinama neapsiribojant mokyklinėmis aproksimacijomis (aproksimacija [lot. approximo — artėju] - vienų dydžių (geom. objektų) apytikslis reiškimas kitais, paprastesniais). Suprantama, tam reikia rimtesnio matematinio aparato, e.g. diferencialinio-integralinio skaičiavimo. Galima sakyti, atsivėrė akys, Fizikinės akys. Dabar kartais net ir paprastą dieną kur nors eidamas pamatau įvairių reiškinių ir jau galiu bandyti aiškinti jų veikimą. Tikra tiesa, kad didžiąją dalį fizikos galima suprasti sprendžiant uždavinius.
Mokytis man patiko: patiko pats procesas, kuris reikalavo susikaupimo ir pastangų. Su muzikos mokytoja Joana Milašiene ir anglų kalbos mokytoja bei klasės vadove Elena Kazlauskiene bendravau ir baigusi mokyklą. Dar ir dabar, kai manęs klausia, kur išmokau gražios klasikinės anglų kalbos tarties, atsakau, kad mokykloje.
Kristupas Linas Bernotas-Karazija, šiais metais (2022) baigęs Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnaziją, jau garsina gimnaziją visoje Lietuvoje. Jo kelis eilėraščius publikavo meno ir literatūros tinklalapis „Meno bangos“: https://www.menobangos.lt/kristupas-linas-bernotas-karazija-eilerasciai/.
Herkaus Gudavičiaus laimėjimai: nacionalinis debatų čempionatas - geriausias kalbėtojas Lietuvoje, 12 geriausias english-as-a-foreign-language kalbėtojas pasaulyje.
Mokyklą baigėme prieš 34 metus, buvome 14-osios vidurinės mokyklos 4-oji laida. Nors prabėgo nemažai metų, visada su pagarba ir dėkingumu prisimename mūsų mokyklą ir Mokytojus iš didžiosios raidės - matematikos mokytoją R. Bradauskienę, fizikos mokytoją ir direktorę E. Montvydienę, biologijos mokytoją A. Sadauskienę, rusų kalbos mokytoją Sarmolotovą, anglų kalbos mokytoją Z. Jurgaitytę, geografijos mokytoją B. Dajoraitę. Norėjome pasakyti AČIŪ už suteiktas žinias ir atvertas duris į platųjį pasaulį, už tai, ką išmokome ir kuo tapome.
Minint Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, Klaipėdos dramos teatre įvyko aštuonioliktas moksleivių meninio skaitymo ir dainuojamosios poezijos konkursas „Lietuviško žodžio šviesoje“, kuriame dalyvavo arti šimto moksleivių.
Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazija iki egzaminų sesijos likusias šimtą dienų pasitiko nauja mokyklos tradicija - mokyklą paliekanti XXVII laida pristatė spektaklio „Dūmeliai arba septyneri metai burtų ir magijos mokykloje“ premjerą. Kad šioje gimnazijoje mokosi moksliukai, nepakeliantys galvų nuo knygų - tik pasenęs mitas. Gimnazijos sėkmė - talentingi moksleiviai, atsidavusi pedagogų komanda ir didžiulis mokyklos administracijos siekis ugdyti laisvus, laimingus žmones.
Kovo 5 dieną 1A klasės mokiniai, lydimi mokytojų Giedrės Guntarskytės Česnauskienės ir Raimondos Dargevičienės, turėjo nuostabią galimybę apsilankyti Klaipėdos universiteto STEAM centre. Ten ąžuolyniečiai dalyvavo net dviejose skirtingose edukacijose. Vienoje iš jų, moksleiviai susipažino su naftos ar kitų teršalų surinkimo metodais, praktiškai išbandė įvairių medžiagų (medžio drožlių, medvilnės, žolių ir kt.) laidumą vandeniui, gebėjimą sugerti teršalus. O kitoje, mėgino savo įgytas žinias apie universalųjį indikatorių bei pH reikšmę pritaikyti praktikoje. Jaunieji tyrėjai, naudodami laboratorinį pH matuoklį, matavo įvairiausių skysčių (kaip antai kavos ar sulos) vandenilio potencialą, o pagal tai suskirstė juos į rūgštinius, bazinius ar neutraliuosius tirpalus.
Kovo 5 d. mūsų mokykloje vyko susitikimas su Lietuvos Seimo kanceliarijos atstovais. I-III kl. gimnazistai buvo supažindinti su jau ketverius metus respublikoje vykstančio „Demokratijos žinių“ konkurso principais, vertingais laimėtojų prizais ir kelionėmis į NATO būstinę bei Strasbūrą. Susitikimo metu mokiniai dalyvavo „Kahoot” viktorinoje, kurios metu pasitikrino žinias apie Lietuvos laisvę ir demokratiją. Svečiai paragino balandžio 16-17 dienomis aktyviai dalyvauti „Demokratijos žinių konkurse”.
Praėjusių metų lapkričio ir gruodžio mėnesiais Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos pirmokai ir antrokai atliko elektronines ir kūrybines užduotis apie skaidrumą ir antikorupciją. Šios užduotys buvo skirtos moksleiviams, norintiems už skaidrumo ir sąžiningumo žinias pelnyti virtualius ženklelius. Atlikdami testus mokiniai turėjo galimybę praplėsti savo žinias apie sąžiningą visuomeninį gyvenimą ir panagrinėti įvairias sudėtingesnes gyvenimo situacijas, kai yra susiduriama su vienokia ar kitokia korupcijos forma. Šių metų vasario mėnesio pradžioje už antikorupcines žinias STT mokinius apdovanojo „skaidrumo ženkleliais“.
Dėkojame istorijos mokytojoms Audronei Nemickienei ir Sigitai Bračkienei už suteiktą galimybę išmokti atpažinti įvairias korupcijos formas ir sąžiningumo svarbą.