Navigacija

Susitikimas su daugkartiniu Lietuvos sporto čempionu, disko metiku Virgilijumi Alekna
Mokyklos gyvenimas Lapkričio 5, 2018
Gimnazija iš vidaus












Stendai...
Renginiai Balandžio 18, 2018

















Svarbu
Mūsų mokiniai
Po 30 metų...

2018 m. rugsėjį, praėjus 30 metų po mokyklos baigimo susirinko 12a klasė.

Skaityti toliau

PRANAS BUTKUS, gimnaziją baigęs 2008 metais

Didelės pastangos mokytis mokykloje man padovanojo ne tik raudoną diplomą, bet ir galvos skausmą renkantis, ką toliau studijuoti. Patiko ir sekėsi fizika, matematika, informacinės technologijos ir daug kitų dalykų, tad pasirinkimų tolesnei veiklai buvo daugybė! Vis dėlto tikriausiai modernus informacinių technologijų įvaizdis bei nuolatinė kompiuterių pažanga nulėmė mano apsisprendimą gyvenimą sieti su informacinėmis technologijomis, tad pasirinkau informatikos bakalauro studijas Kauno technologijos universitete.

Skaityti toliau

VILIUS PRANCKAITIS, gimnaziją baigęs 2011 metais

Nėra ko slėpti – jau nuo mažų dienų man nebuvo svetimas „moksliuko“ epitetas. Todėl visai nekeista, kad keliai atvedė į „Ąžuolyno“ gimnaziją. Taip pat neturėtų būti keista, kad čia praleidau keturis savo gyvenimo metus, per kuriuos ne tik daug mokiausi, bet ir dalyvavau daugybėje olimpiadų ir konkursų.

Skaityti toliau

Maksim Solovjov, gimnaziją baigęs 2011 metais

Baigiau Glazgo universiteto programinės inžinerijos bakalaurą pirmos klasės diplomu, buvau apdovanotas kaip geriausias studentas. Studijų metu atlikau keturias programavimo praktikas.

Skaityti toliau

Herkus Gudavičius

Herkaus Gudavičiaus laimėjimai: nacionalinis debatų čempionatas -  geriausias kalbėtojas Lietuvoje, 12 geriausias english-as-a-foreign-language kalbėtojas pasaulyje.

Skaityti toliau

Gilbertas Umbražūnas

Interviu
Kada susidomėjai fizika ir kodėl?
Fizika pasyviu būdu domino nuo pat vaikystės: skaičiau  visokias vaikiškas enciklopedijas. Tai čia tokia pirminė pažintis. Tada 9-oje  klasėje sutikau mokytoją S.Žukauską, tai jis paakino dalyvauti fizikos olimpiadose (šioje srityje mūsų mokyklai jau tada neblogai sekėsi). Negailėjo laiko ir dirbdavome papildomai. Su mokytoju pavyko išsiaiškinti fundamentaliausius fizikos dėsnius ir sužinoti mokyklinių gamtos modelių veikimo principus. Na, vėliau įstojau į papildomo ugdymo mokyklą „Fizikos olimpas“. Ten viskas aiškinama neapsiribojant mokyklinėmis aproksimacijomis (aproksimacija [lot. approximo — artėju] - vienų dydžių (geom. objektų) apytikslis reiškimas kitais, paprastesniais). Suprantama, tam reikia rimtesnio matematinio aparato, e.g. diferencialinio-integralinio skaičiavimo. Galima sakyti, atsivėrė akys, Fizikinės akys. Dabar kartais net ir paprastą dieną kur nors eidamas pamatau įvairių reiškinių ir jau galiu bandyti aiškinti jų veikimą. Tikra tiesa, kad didžiąją dalį fizikos galima suprasti sprendžiant uždavinius.

Skaityti toliau

VILIUS NARBUTAS, gimnaziją baigęs 2009 metais

Pirmiausia atsiprašau, kad aštuoneri metai mokslų tik anglų kalba turėjo neigiamą įtaką lietuvių gramatikai bei žodžiams.
Baigęs mokyklą įstojau į dirbtinio intelekto studijas Leeds'o universitete. Nepažįstu nei vieno, kas studijavo kažką su kietesniu pavadinimu. Man įstojus buvo pirmieji metai, kai šis kursas buvo mokamas ir mūsų tebuvo trys. Nors kurso pavadinimas žavėdavo visus ką sutikdavau, tikrovėje jis niekuo neišsiskyrė nuo kompiuterių mokslo. Pirmus du metus turėjome visiškai vienodas paskaitas. Buvome ganėtinai nusivylę kursu, jei būtume norėję kompiuterių mokslo, būtume į jį ir stoję. Vienas mūsų jį metė, o kitas sėkmingai baigė bakalaurinį ir dabar gyvena Singapūrę. O aš jau antrame kurse perstojau į integruotą magistrą. Prisidėjo papildomi metai, bet iškart su magistru.

Skaityti toliau

Padėka

Mokyklą baigėme prieš 34 metus, buvome 14-osios vidurinės mokyklos 4-oji laida. Nors prabėgo nemažai metų, visada su pagarba ir dėkingumu prisimename mūsų mokyklą ir Mokytojus iš didžiosios raidės  - matematikos mokytoją R. Bradauskienę, fizikos mokytoją ir direktorę E. Montvydienę, biologijos mokytoją A. Sadauskienę, rusų kalbos mokytoją Sarmolotovą, anglų kalbos mokytoją Z. Jurgaitytę, geografijos mokytoją B. Dajoraitę.  Norėjome pasakyti AČIŪ už suteiktas žinias ir atvertas duris į platųjį pasaulį, už tai, ką išmokome ir kuo tapome.

Skaityti toliau

Prisiminimai apie mokyklą...

Mokytis man patiko: patiko pats procesas, kuris reikalavo susikaupimo ir pastangų. Su muzikos mokytoja  Joana Milašiene ir anglų kalbos mokytoja bei klasės vadove Elena Kazlauskiene bendravau ir baigusi mokyklą. Dar ir dabar, kai manęs klausia, kur išmokau gražios klasikinės anglų kalbos tarties, atsakau, kad mokykloje.

Skaityti toliau

Svarbu
Sveikatos dienai
Mokiniai, garsinantys gimnaziją mokinių atsiminimai

Herkaus Gudavičiaus laimėjimai: nacionalinis debatų čempionatas -  geriausias kalbėtojas Lietuvoje, 12 geriausias english-as-a-foreign-language kalbėtojas pasaulyje.

Interviu
Kada susidomėjai fizika ir kodėl?
Fizika pasyviu būdu domino nuo pat vaikystės: skaičiau  visokias vaikiškas enciklopedijas. Tai čia tokia pirminė pažintis. Tada 9-oje  klasėje sutikau mokytoją S.Žukauską, tai jis paakino dalyvauti fizikos olimpiadose (šioje srityje mūsų mokyklai jau tada neblogai sekėsi). Negailėjo laiko ir dirbdavome papildomai. Su mokytoju pavyko išsiaiškinti fundamentaliausius fizikos dėsnius ir sužinoti mokyklinių gamtos modelių veikimo principus. Na, vėliau įstojau į papildomo ugdymo mokyklą „Fizikos olimpas“. Ten viskas aiškinama neapsiribojant mokyklinėmis aproksimacijomis (aproksimacija [lot. approximo — artėju] - vienų dydžių (geom. objektų) apytikslis reiškimas kitais, paprastesniais). Suprantama, tam reikia rimtesnio matematinio aparato, e.g. diferencialinio-integralinio skaičiavimo. Galima sakyti, atsivėrė akys, Fizikinės akys. Dabar kartais net ir paprastą dieną kur nors eidamas pamatau įvairių reiškinių ir jau galiu bandyti aiškinti jų veikimą. Tikra tiesa, kad didžiąją dalį fizikos galima suprasti sprendžiant uždavinius.

Apie mus rašo

Netrukus mokiniai karjeros ugdymą mokyklose galės pasirinkti kaip atskirą discipliną. Bendrojo ir profesinio lavinimo įstaigose pradėjus diegti naują profesinio orientavimo sistemą, jose jau dirba 800 karjeros koordinatorių ir apie 100 karjeros konsultantų, tarp jų - ne tik švietimo sistemos atstovai ar psichologai, bet ir darbo patirties turintys profesionalai: verslininkai, ekonomistai ir pan.

Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijoje vasario 1-oji buvo neįprasta: pamokų metu vyko Karjeros diena. Gimnazistai, užsiregistravę iš anksto, dalyvavo susitikimuose su 37 skirtingų specialybių atstovais, tarp kurių buvo ne tik miesto meras, medikai ar advokatai, bet ir sprogstamųjų medžiagų specialistas iš Pakrančių apsaugos tarnybos šuo Lego.

Publikuota Vakarų ekspresas 2013-02-06

„Gyvename keistu metu - atrodo, visiškai normalu, kai moksleiviai penkis kartus per savaitę papildomai lanko sporto treniruotes arba eina groti, piešti, bet neranda laiko nors kartą per savaitę papildomai palavinti smegenis“, - šiandieninėmis tendencijomis stebisi fizikos mokytojas Saulius Žukauskas.

Kad kryptingos treniruotės reikalingos ne tik sporte, bet ir bet kurioje kitoje srityje ne visada pakanka vien to, ką moksleivis gauna per pamokas, patvirtina ir S. Žukausko buvę mokiniai.

Šią vasarą bronzos medalį iš Portugalijoje vykusios tarptautinės fizikos olimpiados parvežė šiemet „Ąžuolyno“ gimnaziją baigęs ir net 4 šimtukus iš valstybinių brandos egzaminų gavęs Martynas Linkevičius. Žinant, kad šioje olimpiadoje dalyvavo moksleiviai net iš 90 pasaulio šalių, šis laimėjimas atrodo iš tiesų įspūdingai.

„Keisčiausia yra tai, kad mokydamasis progimnazijoje aš netgi galvojau, kad fizikos nelabai suprantu. Tik „Ąžuolyno“ gimnazijoje Sauliaus Žukausko pamokose man atsivėrė akys“, - pagyrų mokytojui negailėjo Martynas.

Publikuota www.ve.lt 2018-09-27
Naujausi blogo įrašai
blog image

Lapkričio 14 dieną Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos 1D klasės mokiniai ir etikos mokytoja Laura Inčerauskaitė nuvyko į Specialiųjų Tyrimų Tarnybos būstinę Klaipėdoje, kurioje susitiko su būstinės darbuotojais: STT viršininku Arvydu Juršėnu, korupcijos prevencijos viršininku Leonu Baršausku, STT viešųjų reikalų veikėja Egidija Nargelienė. Atvykus STT agentai mokinius pavaišino saldainiais, padovanojo rašiklius. Diskutavome mūsų projekto tema „Grafiti – vandalizmas?“. Darbuotojai išklausė ir pritarė mūsų pageidavimui įkurti erdvę grafičiui Klaipėdoje, kurioje jauni žmonės galėtų save išreikšti be išankstinio susitarimo su pastato savininku. STT darbuotojai mums pasiūlė susisiekti su Jūrų uosto direkcija, kuri galėtų duoti leidimą kurti grafitį ant jų pastatų. Taip pat buvo pasiūlyta susisiekti su jaunimo koordinatore, kuri padėtų visa tai įgyvendinti. Galų gale, STT agentai pasiūlė net savo būstinės garažą, kurį jaunieji menininkai galėtų papuošti grafičiais, jei negautume atskiros zonos arba pastatų.

2018-11-19 Autorius: Eidininkaite Agnė, 2e
blog image

Lapkričio 15d. mokiniai, lydimi karjeros specialistės Aušros Butkuvienės, vyko į Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą. Kur mes turėjome progą pasikabėti su nusikalstamų veikų registravimo skyriaus viršininke Vitalija Sukauskiene. Iš jos daugiau sužinojome apie grafitininkus, jų veiklą ir tikslus. Pasak, Vitalijos Sukauskienės, Klaipėdoje yra įvairių grafitininkų: jaunų paauglių, studentų, suaugusių. Vieni jų turi meninių gebėjimų, kiti ne, bet visų jų tikslai panašūs. Dauguma grafitininkų tiesiog nori išreikšti save, nors dalis jų tenori pajusti adrenaliną, mat piešimas naktimis, slapstantis jiems įdomiausia grafiti piešimo dalis. Jie ne tik išreiškia save, bet ir gadina privačią, valstybinę nuosavybę. Sugadintų pastatų savininkai yra priversti patys uždažyti grafičius, jei to nepadaro turi mokėti baudas, kurios yra nemažos, taip pat nepigūs  ir dažai, būtini namui uždažyti. Klaipėdoje grafičiai atsirado 2008-2009 metais, tuomet tai dar nebuvo laikoma nukalstama veika, tačiau 2010-2012 metais grafičių taip padaugėjo, jog per mėnesį atsirasdavo 26 nauji grafičiai. Pasitaikydavo atvejų, kai uždažius grafitį, jo vietoje atsirasdavo naujas. Nuo tada grafičių piešimas laikomas nusikalstama veika, už kurią yra baudžiama administracinėmis baudomis, arba būna taikomas turto išieškojimas. Dabar skaičius sumažėjo iki 1-2 grafičių per mėnesį, 16-25 per metus.

2018-11-19 Autorius: Audronė Nemickienė
blog image

Lapkričio 14 d. mūsų gimnazijos 2b klasės mokiniams buvo suorganizuota netradicinė  istorijos pamoka. Socialinių mokslų kolegija vykdė ŠMM projektą „Pažink Vakarų Lietuvos kultūrinį paveldą jaunimo akimis.“ Pamoką  vesti atvyko Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto istorikė, humanitarinių mokslų daktarė Silva Pocytė ir Socialinių mokslų kolegijos atstovės.  Pagrindinė pamokos tema buvo „Klaipėdos kraštas – penktasis Lietuvos etnografinis regionas“. Jos metu mokiniai susipažino su Mažosios Lietuvos krašto istorija, kultūra, taip pat kuo šis kraštas ypatingas ir skiriasi nuo kitų Lietuvos etnografinių regionų. Įgyję naujų žinių, gimnazistai galėjo išbandyti savo jėgas protmūšyje „Ar pažįsti Mažąją Lietuvą?“, kurį vedė Socialinių mokslų kolegijos atstovės. Visiems puikiai sekėsi atsakinėti į klausimus, todėl protmūšio rezultatai labai nudžiugino organizatores. Taip pat buvo pristatyta studentų fotografijų paroda. Ji puoš mūsų gimnazijos koridorių dar visą savaitę. Mokiniai išėjo iš pamokos kupini geriausių emocijų ir susikrovę didžiulį kraitį naujų žinių.

 

2018-11-18 Autorius: Marija Šarnauskaitė, 2b klasė
Rodyti visus
Projektai ir Partneriai
Kaip mus rasti

Neįgaliųjų režimas įjungtas