Toliau tęsiame kasmetinę rubriką „Nauji veidai „Ąžuolyno“ padangėje“. Šįkart turėsite progą iš arčiau susipažinti su naująja geografijos mokytoja, jau spėjusia pelnyti daugumos mokinių pasitikėjimą ir draugystę, – Greta Žostautaite! Mokytoja paatviravo ne tik apie baimes, kurios buvo užklupusios prieš ateinant į „Ąžuolyno“ gimnaziją, bet ir apie meilę jūrai, nuotolinį mokymąsi ir rubiką kubiką. Susidomėjai? Tuomet kviečiu skaityti toliau!

Kokios gyvenimo aplinkybės lėmė, kad pasirinkote garbingą mokytojo profesiją ir kodėl dabar esate būtent čia „Ąžuolyno“ gimnazijoje?

Mokytoja norėjau tapti jau nuo pat šeštos klasės, žinojau, kad rinksiuosi šią profesiją, tik kryptis buvo kitokia. Dabar esu geografijos mokytoja, tačiau anksčiau svarsčiau pasirinkti lietuvių kalbos mokytojos profesiją. Deja, vėliau supratau, kad rašinėliai ir jų taisymas tikrai ne man. Na, o į „Ąžuolyną“ atkeliavau iš Vilniaus tada, kai supratau, kad laikas grįžti į gimtąjį miestą, kurį taip dažnai minėdavau ir prisimindavau dar dirbdama sostinėje. Viskas taip palankiai susiklostė, kad būtent tada man pasiūlė darbą čia, „Ąžuolyne“. Pasiūlymą priėmiau ir dabar esu čia, jaučiu, kad esu visiškai ,,savo rogėse‘‘.

Skaityti toliau...

Ko tikėjotės atėjusi dirbti į „Ąžuolyno“ gimnaziją? Praėjo keli šių mokslo metų mėnesiai ir jau galima paklausti, ar realybė atitinka turėtus lūkesčius?

Kadangi pati mokiausi Klaipėdos „Vėtrungės“ gimnazijoje, visada maniau, kad „Ąžuolyne“ mokosi tikri matematikai, kurie neturi laiko kitiems dalykams. Bijojau, kad čia atėjusi nepritapsiu, nes mėgstu pabendrauti su mokiniais ne tik pamokų metu. Tačiau dabar galiu drąsiai sakyti, kad mano baimės nepasitvirtino. Supratau, kad čia mokosi išskirtiniai, be galo įdomūs ir nuoširdūs vaikai. Su kuo dar, jei ne su jais, galėčiau žaibiškai įgyvendinti tokius projektus, kaip, pavyzdžiui, „Trečio aukšto siena“?

Pabandykite įsivaizduoti save ne mokytojos „kailyje“. Ką veiktumėte gyvenime šiuo metu, jei nebūtumėte mokytoja?

 Po mokyklos svarsčiau, kur stoti, ir net tada galvoje sukosi dvi mintys – pedagogika arba jūrininkystė. Klaipėda ir jūra man reiškia labai daug, jos mane traukia, todėl manau, kad, jei nebebūčiau mokytoja, eičiau jūrininkystės keliu.

Koks mokinių poelgis Jus jau pradžiugino ar privertė nusišypsoti?

Mane kiekvieną dieną džiugina, kad mano mokiniai yra ryžtingi, jie yra labai veiklūs ir greitai bei noriai imasi iniciatyvos. Pavyzdžiui, trečio aukšto siena iš pradžių tebuvo žodžių žaismas, o dabar idėja jau įgyvendinta. Dar šią savaitę pasiūliau mokiniams surinkti meteorologinę stotelę, ir darbai jau vyksta. Todėl mane ir džiugina šios mokyklos mokiniai – užtenka užsiminti apie kokią idėją ir tuojau ji bus įgyvendinta! Žinoma, šypsenos ir juoko netrūksta ir pamokų metu, nes prajuokinti sugeba tikrai ne vienas.

Paatviraukite, koks yra Jūsų keistas charakterio bruožas, be kurio neįsivaizduojate savęs?

Esu žmogus, kuris labai mėgsta bendrauti su kitais, todėl nemėgstu ir, galbūt, net nemoku būti viena. Kiti juokaudami klausia, kaip išvis sugebu viena atvažiuoti iki mokyklos. Visada turiu žinoti, kad kažkas bus su manimi ar netoli manęs. Būtent dėl to darbas nuotoliniu būdu man yra toks sunkus, tai yra pastebėję ir mano mokiniai.  Taip pat esu labai nuoširdus ir atviras žmogus, nemoku apsimetinėti ir negalėčiau vaidinti „blogos“ mokytojos. „ Parodykit nuo ko pradėti, duokit man išsamų planą“, – šmaikštavo mokytoja.

Įdomu sužinoti, ką  mėgstate veikti laisvalaikiu ir gal turite kokių nors neįprastų ritualų, o gal įdomių faktų  apie save?

Mano ritualas yra susidėti svarbiausius daiktus į kuprinę ir išvykti aplankyti kitą šalį. Šitaip pailsi ir smegenys, ir siela, pasisemiu energijos iš kitos šalies žmonių, o grįžusi suprantu, kaip gera gyventi Lietuvoje. Bet keliauti mėgstu tikrai ne dėl to, jog esu geografijos mokytoja, paprasčiausiai viskas taip susidėliojo savaime. Taip pat kiekvienais metais užsibrėžiu sau tikslą išmokti ką nors nauja, pavyzdžiui, išmokti naują kalbą arba, kaip užsibrėžiau šiemet, iki vasaros išmokti sudėlioti rubiką kubiką.

 Ką norėtumėte palinkėti „Ąžuolyno“ bendruomenės nariams, kolegoms bei moksleiviams?

Linkiu tiek moksleiviams, tiek kolegoms nebijoti bandyti, nebijoti veikti ir kurti. Man vienas žmogus palinkėjo ne tik egzistuoti, bet ir gyventi. Šis palinkėjimas man labai įsirėžė į atmintį, todėl ne tik pati juo vadovaujuosi gyvenime, bet ir kitiems visada linkiu ne egzistuoti, o gyventi, bandyti keisti savo gyvenimą, jei tik jaučiame, kad užvaldo rutina. O kai būna liūdna, prisiminti visus tuos  mielus momentus  ir suprasti, kad tikrai gyvenai ir kad buvo gera.

Štai tokia nuoširdžia asmenybe džiaugiasi „Ąžuolyno“ gimnazijos bendruomenė. Dėkojame mokytojai Gretai už atvirus ir šiltus atsakymus, kuriuos skaitant laikas tikrai neprailgo. Tikiu, kad kiekvienas geriau pažinote mokytoją. Linkiu kiekvienam prisiminti jos palinkėjimą ir gyventi, patirti, kurti prisiminimus ir džiaugtis - juk vis dėlto jau pavasaris!

Agnė Žibaitė, 2c