Toliau tęsdami rubriką „Nauji veidų“ pristatome šiais metais prie „Ąžuolyno“ gimnazijos bendruomenės prisijungusią fizinio ugdymo mokytoją Aušrą Naidenienę, kuri pasižymi ne tik iškovotais aukso medaliais krepšinio aikštelėje, bet ir nuostabiu humoro jausmu bei neaprėpiama meile vaikams. Norinčius sužinoti šiek tiek daugiau, kviečiu skaityti šį interviu.
Kokios gyvenimo aplinkybės lėmė, kad pasirinkote garbingą mokytojo profesiją ir kodėl dabar esate būtent čia, „Ąžuolyno“ gimnazijoje?
- 30 metų žaidžiau krepšinį, iš jų 15 - profesionalų aukščiausioje lygoje. 15 metų dirbau krepšinio trenere, treniravau Lietuvos jaunimo rinktinę. Įgijau 2 diplomus, kūno kultūros ir sporto pedagogikos bei ikimokyklinės pedagogikos. Visada mylėjau ir vis dar tebemyliu vaikus, todėl mokytojos profesijos pasirinkimas man nebuvo sunkus. Bet tiksliai atsakyti, kodėl pasirinkau „Ąžuolyno“ gimnaziją, tikrai negaliu. Manau, kad viską lėmė labai paprasta gyvenimo filosofija, kad ir kiek beplanuosi, vis tiek atsidursi ten, kur ir turi būti.

Skaityti toliau...

Ko tikėjotės atėjusi dirbti į „Ąžuolyno“ gimnaziją? Praėjo keli šių mokslo metų mėnesiai ir galima jau paklausti, ar realybė atitinka turėtus lūkesčius?
- Ateidama čia dirbti labiausiai tikėjausi abipusio supratimo, sutarimo su mokiniais, gimnazijoje dirbančiais mokytojais, mokyklos administracija. Ir praėjus jau nemažam laiko tarpui galiu drąsiai patvirtinti, kad mano lūkesčiai tikrai atitinka realybę. Ir, apskritai, dirbdama čia pasisemiu be galo daug jėgų, teigiamos energijos ir jaučiuosi be galo laiminga.
Pabandykite įsivaizduoti save ne mokytojo „kailyje“. Ką veiktumėte gyvenime šiuo metu, jei nebūtumėte mokytoja?
- Dar būdama profesionalia sportininke, galvojau, kad būtų neprošal susikurti savo firmą ir iš to užsidirbti, bet labai greitai supratau, kad tai ne man. Tada atėjo supratimas, kad kita mano profesija turi būti susijusi su vaikais, nes labai juos myliu ir mėgstu su jais bendrauti. Tad tikrai neįsivaizduoju, ką veikčiau be vaikų.
Koks mokinių poelgis Jūs pradžiugino/pradžiugintų, o gal jau buvo toks, kuris privertė nusišypsoti ar net nusijuokti?
- Mane labai pradžiugina, kai mergaitės, kurios nėra dariusios tam tikrų pratimų ar kitokių fizinio ugdymo užduočių sėkmingai atlieka šias užduotis mano pamokų metų. Po šių jų mažų laimėjimų jos lieka ne tik labai patenkintos, bet, svarbiausia, jų veide sužiba pati natūraliausia ir niekur nenuperkama šypsena, kuri mane nepaliaujamai džiugina.
Paatviraukite, koks yra Jūsų keistas charakterio bruožas, talentas ar hobis, be kurio neįsivaizduojate savęs?
- Koks yra mano keistas charakterio bruožas, tikrai nežinau ir nemanau, kad tai yra labai svarbu, juk mes visi esame savaip keisti. Bet vienintelis mano charakterio bruožas, kurio tikrai nelaikau keistu, bet be jo neįsivaizduoju savęs – tai humoras. O apie hobį galiu pasakyti tik tiek, kad dauguma žmonių turi savo hobius, kurie susiję su tam tikrais jų užsiėmimais, laisvalaikiu, o man, matyt, mano gyvenimas yra hobis. Pavyzdžiui, aš važiuoju į „Ąžuolyno“ gimnaziją ir man tai labai patinka. Aš turiu namą, kuriame tvarkausi, ir man tai patinka, turiu daržą, kas neatrodo šiuolaikiškai, bet man patinka ten krapštinėtis ir auginti pomidorus bei morkas. Man patinka mokyti vaikus, patinka juos treniruoti. Man viskas patinka, todėl mano gyvenimas ir yra mano hobis. O jeigu ir lieka laisvo laiko, tada aš atsigulu ir guliu nieko neveikdama, bet ir tai yra mano hobis.
Įdomu ir smalsu sužinoti, o ką mėgstate veikti laisvalaikiu ir gal turite kokių nors neįprastų ritualų, o gal įdomių faktų apie save?
- Daug laisvalaikio neturiu, nes nuolatos įtemptai dirbu ne tik „Ąžuolyno“ gimnazijoje. Kai ateina šeštadienis – tai su juo ateina laikas šeimai, o vasarą, atostogų metu į mano dienotvarkę vis įsispraudžia daržas. O įdomių faktų apie mane yra tikrai daug, bet apie juos žinau tik aš ir mano pati artimiausia draugė, tad ir būtų geriausia jei dauguma iš jų ir liktų tarp mūsų.
Ką norėtumėte palinkėti „Ąžuolyno“ bendruomenės nariams, kolegoms mokytojams bei moksleiviams?
- Visiems „Ąžuolyno“ bendruomenės nariams norėčiau labai palinkėti - siekiant savo tikslų išlikti žmonėmis ir neprarasti pačių didžiausių gyvenimo vertybių.
Dėkojame mokytojai Aušrai už nuoširdžius ir humoro pripildytus atsakymus, kurie paskatins ir jus savo gyvenimą paversti didžiausiu ir maloniausiu hobiu.

G. Lastauskaitė, 2c