Mokyklos prezidentas – tai tarpininkas tarp mokinių ir administracijos bei mokytojų. Jis yra lyderis, Mokinių parlamento vienytojas, komandos siela. Šiais metais IVe klasės mokinė Elmira Arutiunian baigia savo parlamentės kadenciją, todėl kviečiame dar artimiau su ja susipažinti ir sužinoti jos ateities planus.

Kodėl nusprendei būti mokyklos prezidente?

Jaučiau pareigą prisiimti šią atsakomybę. Turėjau daug patirties, metus prieš tapdama prezidente buvau buvusios prezidentės Eglės sekretorė – visa mano veikla mokyklų savivaldose vedė prie šio etapo.

Ar buvo sunku suderinti mokslus su prezidento veikla?

Išmoksti prioretizuoti. Iš tikrųjų, aš visada buvau tas žmogus, kuris gali „krūvą“ darbų pasilikti ,,paskutinei minutei“ ir vis tiek juos atlikti gerai. Tai tą pačią ydą ir lavinau visą savo kadencijos laikotarpį. Nors tikrai yra buvę, kad aukojau miego valandas.

Ko naujo išmokai per tuos metus, kai buvai prezidente? Ar pasikeitė tavo santykiai su mokytojais, gimnazijos administracija?

Sunku atskirti, ar santykiai su mokytojais ir administracija natūraliai šitaip vystosi, ar mano santykiai būtent tokie yra dėl to, kad esu prezidentė, tačiau tikrai jaučiuosi laisvai bendraudama su daugeliu mokytojų ir administracijos narių.

Per visą savo ,,karjerą“ supratau, kad viskam yra savas laikas – reikia žinoti, kada įsitraukti, reikia žinoti, kada atsitraukti.

Labai įdomu sužinoti, ką mėgsti veikti laisvalaikiu. O gal turi kokių nors neįprastų ritualų arba įdomių faktų apie save?

Laisvalaikiu dažnai ,,vėdinu galva“ (t. y. nieko neveikiu), tačiau to laisvalaikio, atrodo, seniai turėjau – laikas arba nelaisvas, arba galvoji apie tai, kaip tuoj bus nelaisvas. Skambės kaip banali klišė, bet jeigu nesimokau, tai skaitau knygas savo malonumui.

Jau kelis metus labai aktyviai dalyvauji mokyklos politiniame gyvenime. Ar norėtum savo ateitį sieti su politika ir, galbūt, kada nors tapti Lietuvos Prezidente?

Tikrai ne. Man atrodo, kad politika visiškai neatneštų mano gyvenime džiaugsmo, o be to, aš turiu kitų siekių. Nors yra sakoma: ,,Niekada nesakyk niekada.“

Kur įsivaizduoji save po 10 metų?

Jeigu teisingai nuspėju ateitį, medicinos rezidentės pozicijoje.

Kas buvo sunkiausia ir kas maloniausia būnant gimnazijos prezidente?

Vienareikšmiškai maloniausia yra matyti darbų rezultatus – jie atpirkdavo visą įdėtą triūsą ir rūpesčius. Sunkiausia yra komandą vesti prie tų rezultatų, ypač dėl to, kad savo kadencijos laikotarpiu turėjau mažai bendraamžių, su kuriais galėčiau dalintis ta atsakomybe.

Kokių savybių reikia žmogui, kad jis galėtų būti mokyklos prezidentu?

Pirmiausia, reikia pagrįsto pasitikėjimo savimi. Tuščia savimyla toli nenuves, tačiau lyderis turi būti savimi užtikrintas ir tuo užtikrintumu dalintis su savo komandos nariais. Pasitikėjimas savimi ateina laikui bėgant, todėl taip pat svarbu būti kantriam ir pastoviam tiek dėl savo, tiek dėl komandos narių gerovės. Klaidų ir nuopuolių bus visada, reikia mokėti juos toleruoti ir nepamesti šalto proto.

Koks tavo gyvenimo credo/moto?

Čia geriausiai tinka mano šūkis, kurį skelbiau kandidatuodama: ,,Daug pasakoti nereikia – darbai kalba patys už save.“

Gal žinai kokį nors filmą, kurį, tavo nuomone, turėtų pamatyti kiekvienas?

Jeigu klausiate, koks mėgstamiausias mano filmas, tai atsakymas būtų ,,101 dalmantinas“ (būtinai 1961 metų animacinė versija), bet abejoju, ar jį būtinai kiekvienam reikia pažiūrėti. Net nežinau, ar sugalvočiau tokį filmą.

Jei dabar galėtum atsidurti bet kurioje pasaulio vietoje, kur tai būtų?

Jeigu pasaulis nesibaigia su Žeme, tai Jupiterio palydove Europoje. Bet tinka ir pietų Italija.

Ko palinkėtum mokyklos bendruomenei ir būsimam prezidentui?

Apatija yra blogiau už anarchiją. Jeigu kažkas nepatinka, kovokit ir keiskit(ės).

Dėkojame Elmirai už įdomius ir nuoširdžius atsakymus bei jos įsitraukimą į „Ąžuolyno“ gimnazijos veiklą.  Linkime jai pasiekti savo tikslus ir įgyvendinti visas svajones.