Šiemet tradicinę rubriką „Nauji veidai“ pradėsime pokalbiu su prie Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos mokytojų kolektyvo prisijungusia pirmų klasių kuratore Vilma Mažeikiene. Manau, daugelis mokyklos koridoriuose spėjote pastebėti išskirtiniu stiliumi pasižyminčią mokytoją. Norinčius daugiau sužinoti apie šią asmenybę kviečiu skaityti šį interviu.

• Kokios gyvenimo aplinkybės lėmė, kad pasirinkote garbingą mokytojo profesiją?
• Mama pageidavo, esu iš mokytojų giminės. Aš pati nenorėjau būti mokytoja, norėjau būti šokių vadovė, nes daug metų šokau.
• Kodėl dabar esate būtent čia, „Ąžuolyno“ gimnazijoje?
• Gyvenime norėjosi didelių pokyčių. Dirbau 29 metus Klaipėdos „Versmės“ progimnazijoje, bet viduje pradėjo kažko trūkti. Vieną dieną balkone su drauge kalbėjomės ir svarstėme, ką aš norėčiau veikti. Supratau, kad noriu dalintis patirtimi su vyresniais mokiniais, ir po pusmečio sulaukiau kvietimo.

Skaityti toliau...

• Ko tikėjotės/tikitės atėjusi dirbti į „Ąžuolyno“ gimnaziją? Praėjo jau keli šių mokslo metų mėnesiai ir galima paklausti, ar realybė atitinka turėtus lūkesčius?
• Gyvenime labai noriu išmokti gyventi be lūkesčių, nes jie dažnai nuvilia, neišsipildo ir skaudina. Nenorėjau eiti lengvesniu keliu. Kai būna sunku, patikrinu save klausdama, ar noriu atgal. Kol kas atsakymas - ne. Nors dienos įvairios kaip kalneliai. Čia ateidama maniau, kad bus lengviau užmegzti kontaktą su mokiniais, man reikia žmonių, kurie kalba. Manau, dar reikia laiko prisibelsti prie kalbančių širdžių.
• Pabandykite įsivaizduoti save ne mokytojo „kailyje“. Ką veiktumėte gyvenime šiuo metu, jei nebūtumėte mokytoja?
• Man kolegos visada sakydavo, ką tu čia veiki mokykloje, eik į mados pasaulį. Tai, manau, ten ir būčiau. Arba dabar gyvenčiau Indijoje, Balio saloje ir turbūt siūčiau.
• Koks mokinių poelgis Jus pradžiugino/pradžiugintų, o gal jau buvo toks, kuris privertė nusišypsoti ar net nusijuokti?
• Mane visada žavi atvirumas ir nuoširdumas. Suprantu, kad visi mėgstame kaukes, bet geriau būti atviriems. Mokslo metų pradžioje vienas vaikinas buvo nedrausmingas, reikalavo dėmesio ir aš jo paklausiau, ką man reiktų padaryti, kad tu manęs klausytum. Jis atsakė: „Reikia mane mylėti.“
• Paatviraukite, koks yra Jūsų keistas charakterio bruožas, be kurio neįsivaizduojate savęs?
• Man gyvenime svarbus kitoniškumas. Norisi išsiskirti, kitaip mąstyti nei visi, užsiimti neįprasta veikla, bendrauti su išsiskiriančiais žmonėmis. Patinka sudrebinti aplinką.
• Įdomu ir smalsu sužinoti, ką mėgstate veikti laisvalaikiu ir gal turite kokių nors neįprastų ritualų?
• Mano laisvalaikis labai įvairus, turiu keletą veiklų, kurios mane žavi. Jau 13 metų mano gyvenime yra joga, po to atsirado Tai Či ir argentinietiškas tango. Pradėjus praktikuoti joga mano namuose atsirado smilkalai, žvakės ir žiemos metu neįsivaizduoju vakarų be jų kvapo. Mano laisvalaikis ir ritualai susiję su Rytų kultūra, nors niekada nesu buvusi nei vienoje Rytų šalyje.
• Ką norėtumėte palinkėti „Ąžuolyno“ bendruomenės nariams, kolegoms mokytojams bei moksleiviams?
• Norėčiau palinkėti autentiškumo, atvirumo ir supratingumo. Pabaikime vienas prieš kitą maivytis ir gyvenkime paprastai, nuoširdžiai.
• Kokia Jūsų gyvenimo citata, mintis, kuria paprastai vadovaujatės gyvenime?
• Kiekvienas žmogus mano gyvenime palieka žymę. Labiausiai įstrigusi mano draugo mintis, kuri tinka visoms nuotaikoms: „Ir tai praeis.“

Dėkojame mokytojai už atvirus bei nuoširdžius atsakymus. Buvo įdomu susipažinti su išskirtine asmenybe. Mokytojai yra žmonės, linkintys tik gero savo mokiniams. Ir juos pralinksmina paprasčiausias atvirumas ir nuoširdumas. Tad visi nepamirškime to skleisti kitiems.

Gustė Pocevičiūtė, IIE