Nors rugsėjo 23 diena buvo lietinga, gimnazijos antrokai ir lietuvių kalbos mokytoja S. Radzevičienė greitai sugužėjo į autobusą, kuris pasuko Priekulės, Mažosios Lietuvos miestelio, link, į Ievos Simonaitytės memorialinį muziejų. Įvažiavus į jaukią Vingio gatvelę pasimatė namas, pažymėtas 11 numeriu. Tai rašytojos, žinomos kaip romanų „Aukštujų Šimonių likimas“, „Vilius Karalius“ autorės, vasarnamis, statytas sovietmečiu. Norėjosi greičiau įeiti vidun į I. Simonaitytės muziejų - jaukų, šiltą namą. Po rekonstrukcijos išsaugotas pastato durų, langų autentiškumas, vidaus sienos, veranda, mediniai laiptai. Jautėsi šiluma ir buvo malonu ten būti. Mus, mokinius, ką tik per literatūros pamokas baigusius nagrinėti rašytojos romaną, su šypsena pasitiko ekskursijos vadovė. Visi įėjome į pirmąjį rašytojos kambarį – valgomąjį. Ant stalelio stovėjo lėkštutės, puodeliai, tarsi ir lauktų svečių. Sužinojome, kad šiose vietose gyvenę žmonės, lietuvnininkai, gerdavo kafiją (kavą iš cikorijos, gilių, kviečių ar miežių), nes tikros kavos tuo metu nebuvo. Nustebino faktas, kad rašytoja šiame valgomajame pusryčiaudavo kelias valandas. Vėliau sugūžėję į svetainę visi išvydome nuostabaus grožio židinį, tam laikmečiui būdingus prabangius baldus. Virš židinio esantis nutapytas rašytojos portretas tarsi žvelgė į mus ir klausėsi apie save įdomių pasakojimų, anekdotinių istorijų. Turėjome puikią galimybę pagilino žinias apie I. Simonaitytės gyvenimą, išvydome asmeninius daiktus - juodąją skarą,  vasarnamyje  dėvimus rūbus, mėgtas rytietiško stiliaus puošmenas. Iš arti pamatėme rašytojos visų parašytų knygų pirmuosius leidimus. Po to visi lipome į antrąjį namo aukštą, kur rašytoja ilsėdavosi arba dirbdavo. Ant jos darbo stalo išvydome prabangią spausdinimo mašinėlę, akinius, knygų lentynoje gulėjo XVIII a. išleista knygelė, parašyta gotikinėmis raidėmis, iš kurios būsimoji rašytoja mokėsi skaityti. Jausmas buvo nepakartojamas. Po to prasidėjo edukacinis užsiėmimas. Buvome įdarbinti ir mes. Vieni sudarinėjome Šimonių giminės medį iš „Aukštujų Šimonių likimo“, kiti skaitėme vaidmenimis romano ištraukas, klausėmės šešioniškių tarmės, aiškinomės senų žodžių reikšmes. Ekskursijos vadovė rodė Ievos Simonaitytės nuotraukas iš  asmeninio albumo. Labai džiaugėmės, kad galėjome pažvelgti į Ievos Simonaitytės gyvenimą iš arčiau. Kupini nepakartojamų įspūdžių, praturtėję dvasiškai, pajutę rašytojos I. Simonaitytės namų dvasią, grįžome su viltimi, kad tokių netradicinėse erdvėse vykstančių pamokų bus ir daugiau.