Navigacija

Pirmokų vakaro linksmybės
Mokyklos gyvenimas Gruodžio 1 d., 2018
Gimnazija iš vidaus















Stendai...
Renginiai Balandžio 18, 2018










Mūsų mokinys
VILIUS NARBUTAS, gimnaziją baigęs 2009 metais

Pirmiausia atsiprašau, kad aštuoneri metai mokslų tik anglų kalba turėjo neigiamą įtaką lietuvių gramatikai bei žodžiams.
Baigęs mokyklą įstojau į dirbtinio intelekto studijas Leeds'o universitete. Nepažįstu nei vieno, kas studijavo kažką su kietesniu pavadinimu. Man įstojus buvo pirmieji metai, kai šis kursas buvo mokamas ir mūsų tebuvo trys. Nors kurso pavadinimas žavėdavo visus ką sutikdavau, tikrovėje jis niekuo neišsiskyrė nuo kompiuterių mokslo. Pirmus du metus turėjome visiškai vienodas paskaitas. Buvome ganėtinai nusivylę kursu, jei būtume norėję kompiuterių mokslo, būtume į jį ir stoję. Vienas mūsų jį metė, o kitas sėkmingai baigė bakalaurinį ir dabar gyvena Singapūrę. O aš jau antrame kurse perstojau į integruotą magistrą. Prisidėjo papildomi metai, bet iškart su magistru.

Pirmieji metai buvo visiškas laiko švaistymas, programavimas nuo nulio, matematika irgi juokinga, visa teorija irgi lengva. Kursas ganėtinai nuobodus. Antrus metus jau buvo pora smagesnių paskaitų, tokių kur jau ne kiekvienas sugebėjo išlaikyti. O tretiems metams pagaliau gavau nemažą kiekį dirbtinio intelekto paskaitų, nors visos tik pakrapštė paviršių visos srities. Užtat bakalaurinis tai jau buvo smagus. Kurse man labai trūko teorijos apie žmogaus smegenis, kaip jos veikia, ką žinom ir ko nežinom, ką galima pritaikyti kompiuteriams ir ko ne, kodėl ir t. t. Ta proga dėstytojas pasiūlė mane dominantį projektuką sukurti biologiškai tikrovišką dėmesio poveikį neuronų populiacijoms. Neuronai smegenyse siunčia signalus į kitus neuronus ir aktyvumas yra matuojamas pagal signalų skaičių per sekunde. Tai dėmesys šį procesą suaktyvina arba sumažina priklausomai nuo kur yra telkiamas dėmesys. Galutinis projekto rezultatas buvo, jog pasirinktas matematinis modelis negali tiksliai atkurti dėmesio įtaką neuronų aktyvumui, tačiau galima gauti apytikslius rezultatus. Mano dėstytojas taip ir nesuprato mano matematinių išvedžiojimų, bet įrodžiau, jog veikia. Reikėjo vėliau tai pristatyti kitiems studentams ir dėstytojams, bet kadangi su manim dirbęs žmogus negalėjo suprasti kodėl mano sprendimas veikia, tai pristatymas buvo tragedija. Nu ne tragedija, tik ilga tyla po mano pristatymo ir vienas vienintelis klausimas kiek vėliau: "Are you a wizzard?"

Tą vasarą gavau praktinį projektą universitete. Vienas gydytojas įrodė, jog galima išmokyti kompiuterį atpažinti vėžį stemplėje ir gavo pinigų finansuoti programos sukūrimui. Visai smagus darbelis buvo, sukūriau programą, kurią gydytojas gali naudoti tiriant pacientą. Žmogus ryja žarną su kamera, o vaizdas, pasirodantis kompiuterio ekrane, gali būti sustabdomas vėžio atpažinimo analizei. Tai tetrunka kelias sekundes ir jau tais metais vietinė gydymo įstaiga sėkmingai taikė šią programą vėžio atpažinimui.

Magistro studijos jau buvo įdomesnės nei bakalauro. Kai kurios paskaitos reikalavo daugiau pastangų negu anksčiau, bet didelio skirtumo nebuvo. Magistrinis buvo grupinis darbas, kuris vyko tragiškai. Reikėjo sukurti programą galinčią žaisti 'angry birds', turėjom trejų asmenų komandą, bet vienas asmuo išėjo iš kurso anksti nepranešdamas nieko. Iki pat pabaigos net universitetas nežinojo ar jis dar yra kurse ar ne. Kitas akcentavo tą metą darbo paieškai ir nedėjo jokių pastangų iki paskutinių poros dienų. Kiekvieną savaitę susitikdavome su dėstytoju dviese aptarti mano darbo dalies, kuri negalėjo sėkmingai judėti dėl trūkstamo judėjimo priekin iš kitų komandos narių. Nepaisant visko, programa sugebėjo atitinkamai pasirinkti taikinius ir įveikti įvairius sunkumo lygius.

Atėjusią vasarą ėmiausi kito projekto. Chirurgas kreipėsi į mūsų universitetą teiraudamasis programos 3D organų modelio atkūrimui. Specifiškai domino žarnyno išsidėstymas kūne. Šis organas yra apsuptas minkštų audinių ir operuojant vėžį yra labai lengva suklysti ir pažeisti minkštuosius audinius prigludusius prie žarnyno. Dėl šių priežasčių chirurgai pirma nuskanuoja pilvo dalį. Deja nuotraukos ne visada pakankamai išryškina žarnos ribų vietą pilve. Tarp nuotraukų taip pat yra kelių milimetrų tarpas ir kita nuotrauka ne visada sutampa su buvusia nuotrauka. Dėl šių priežasčių gydytojai turėjo kiekvienoje nuotraukoje patys pažymėti žarnyną tam, kad galėtų atkurti 3D modelį. Mano užduotis buvo įdiegti algoritmą, kuris atrastų žarnyno pasislinkimą kitoje nuotraukoje. Tokiu būdu mes galime smarkiai sumažinti laiką operacijos pasiruošimui. Visiškai automatizuoti žarnyno ribų atpažinimo nepavyko dėl prastos nuotraukų kokybės, bet algoritmas ganėtinai tiksliai atpažindavo žarnyno pasislinkimą, ir gydytojui bereikėjo atlikti mažus patikslinamus vietose, kur programa suklysdavo.

Po tos vasaros įstojau į psichologijos doktorantūrą Birmingemo universitete ir šiuo metu aš ją baiginėju bei rašau mokslinius darbus. Tikimės gauti kelias publikacijas iš mano darbo ir tikrai yra kur toliau plėstis. Mano projektas yra sukurti matematinį modelį daiktų paieškoje. Šį modelį sukūriau jau senai ir jame iškėliau naują hipotezę, kaip įvairūs objektai vaizde tarpusavyje sąveikauja. Pagrindinės problemos, su kuriomis susidūriau, buvo pritaikomoje metodikoje bei mano asmeninio dėstytojo žinių trūkumo analizuojant matematines formules, kurių neįmanoma išspręsti. Mano didelė tezės dalis yra apie tokių matematinių formulių analizę. Tai yra sudėtinga tema, kurios mano dėstytojas ne visada supranta ir jis visiškai pasikliauja mano įgūdžiais šia tema. Tačiau mano parašyti algoritmai yra naudojami praktikoje mūsų universitete ir planuojame šiuos kodus išleisti viešai, kai publikacijos bus paruoštos. Šiais metas bandysiu gauti finansavimą tolimesniems tyrimams pritaikant visą šią metodiką, tiesą sakant ten dar labai daug yra tobulėti. Gali būti, kad ir dėstytojas gaus finansavimą įrankių naudojimui robotikoje. Bet kuriuo atveju, liksiu Birmingeme kurį laiką kaip jaunesnysis mokslininkas.

Teko man ir dėstyti, mokyti įvairiais lygiais. Teko būti kelių mokslinių darbų oficialiu vertintoju. Yra ir daugiau projektų, su kuriais man teko dirbti. Papasakojau apie įdomesnes veiklas, esmė yra būti įtrauktu į visokius tokius projektus. Anaiptol nei kitose studijų srityse, praktikos gauti kompiuterių moksle yra labai lengva, o kompanijos su tokia patirtimi kaip mano dar iki doktorantūros stoja į eilę tave pritraukti. Dar prieš gaunant doktorantūrą svarsčiau darbintis į kokią kompaniją, vos patalpinau savo CV internete tai per dieną gaudavau kelis skambučius su darbo pasiūlymais. Esant tokiai pasiūlai turi teisę būti išrankus. O svarbiausia, kompiuterių mokslas ko gero yra geriausia dabar egzistuojanti specialybė, nes gali darbą gauti praktiškai bet kokioje srityje. Visi dažniausiai įsivaizduoja, jog išmokus programuoti eisi dirbti su puslapiais, kokiomis telefono programėlėmis, galbūt robotikoje ir pan. Bet iš tikrųjų, galite susirasti darbo susijusio su medicina, biologija, geografija, astronomija, fizika arba, kaip aš, psichologija. Kas būtų pagalvojęs, bet psichologijos magistrantus jau trejus metus mokau programuoti. Jie privalu išmokti programuoti, kad galėtų paruošti eksperimentus (programuotojai juk brangūs). Galite prigalvoti kokių tik norite sričių, sugalvočiau kokį įdomų projektą reikalaujantį programinių žinių. Dažnas mokslininkas mūsų psichologijos departamente skirs prioritetą naujam doktorantui su kompiuterių mokslo diplomu negu žmogui su psichologijos diplomu be gerų programavimo ar matematinių žinių. Tokie asmenys įstoję praleidžia labai daug laiko besimokantys programavimo nuo nulio, to eigoje jau tyrimai stringa. Todėl, siūlyčiau apgalvoti, kokios sritys jus domina ir dar studijų metu susiraskite dėstytoją, galintį jums pasiūlyti projektą. Pasitaiko mums studentų, kurie nori prisidėti prie psichologijos tyrimų turinčių programavimo įgūdžių ar net iš kompiuterių mokslo departamento ir mes jiems pasiūlom galimus projektus. Nėra tokio dėstytojo, galite rasti open source projektų internetu. Galimybės yra tikrai plačios.

O dar mokykloje, siūlyčiau įsitikinti, jog tikrai suprantate matematikos sritis kaip išvestinės, integralai, vektoriai, logaritmai bei tikimybių teorija/statistika. Didelė dalis kompiuterių mokslo grindžia teorijas pritaikant matematines sąvokas iš šių sričių, dirbtinis intelektas ne išimtis.

Paskutinį kartą atnaujinta: 2017-04-22 19:53:02

Mokiniai, garsinantys gimnaziją mokinių atsiminimai

Herkaus Gudavičiaus laimėjimai: nacionalinis debatų čempionatas -  geriausias kalbėtojas Lietuvoje, 12 geriausias english-as-a-foreign-language kalbėtojas pasaulyje.

Interviu
Kada susidomėjai fizika ir kodėl?
Fizika pasyviu būdu domino nuo pat vaikystės: skaičiau  visokias vaikiškas enciklopedijas. Tai čia tokia pirminė pažintis. Tada 9-oje  klasėje sutikau mokytoją S.Žukauską, tai jis paakino dalyvauti fizikos olimpiadose (šioje srityje mūsų mokyklai jau tada neblogai sekėsi). Negailėjo laiko ir dirbdavome papildomai. Su mokytoju pavyko išsiaiškinti fundamentaliausius fizikos dėsnius ir sužinoti mokyklinių gamtos modelių veikimo principus. Na, vėliau įstojau į papildomo ugdymo mokyklą „Fizikos olimpas“. Ten viskas aiškinama neapsiribojant mokyklinėmis aproksimacijomis (aproksimacija [lot. approximo — artėju] - vienų dydžių (geom. objektų) apytikslis reiškimas kitais, paprastesniais). Suprantama, tam reikia rimtesnio matematinio aparato, e.g. diferencialinio-integralinio skaičiavimo. Galima sakyti, atsivėrė akys, Fizikinės akys. Dabar kartais net ir paprastą dieną kur nors eidamas pamatau įvairių reiškinių ir jau galiu bandyti aiškinti jų veikimą. Tikra tiesa, kad didžiąją dalį fizikos galima suprasti sprendžiant uždavinius.

Apie mus rašo

Netrukus mokiniai karjeros ugdymą mokyklose galės pasirinkti kaip atskirą discipliną. Bendrojo ir profesinio lavinimo įstaigose pradėjus diegti naują profesinio orientavimo sistemą, jose jau dirba 800 karjeros koordinatorių ir apie 100 karjeros konsultantų, tarp jų - ne tik švietimo sistemos atstovai ar psichologai, bet ir darbo patirties turintys profesionalai: verslininkai, ekonomistai ir pan.

Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijoje vasario 1-oji buvo neįprasta: pamokų metu vyko Karjeros diena. Gimnazistai, užsiregistravę iš anksto, dalyvavo susitikimuose su 37 skirtingų specialybių atstovais, tarp kurių buvo ne tik miesto meras, medikai ar advokatai, bet ir sprogstamųjų medžiagų specialistas iš Pakrančių apsaugos tarnybos šuo Lego.

Publikuota Vakarų ekspresas 2013-02-06

„Gyvename keistu metu - atrodo, visiškai normalu, kai moksleiviai penkis kartus per savaitę papildomai lanko sporto treniruotes arba eina groti, piešti, bet neranda laiko nors kartą per savaitę papildomai palavinti smegenis“, - šiandieninėmis tendencijomis stebisi fizikos mokytojas Saulius Žukauskas.

Kad kryptingos treniruotės reikalingos ne tik sporte, bet ir bet kurioje kitoje srityje ne visada pakanka vien to, ką moksleivis gauna per pamokas, patvirtina ir S. Žukausko buvę mokiniai.

Šią vasarą bronzos medalį iš Portugalijoje vykusios tarptautinės fizikos olimpiados parvežė šiemet „Ąžuolyno“ gimnaziją baigęs ir net 4 šimtukus iš valstybinių brandos egzaminų gavęs Martynas Linkevičius. Žinant, kad šioje olimpiadoje dalyvavo moksleiviai net iš 90 pasaulio šalių, šis laimėjimas atrodo iš tiesų įspūdingai.

„Keisčiausia yra tai, kad mokydamasis progimnazijoje aš netgi galvojau, kad fizikos nelabai suprantu. Tik „Ąžuolyno“ gimnazijoje Sauliaus Žukausko pamokose man atsivėrė akys“, - pagyrų mokytojui negailėjo Martynas.

Publikuota www.ve.lt 2018-09-27
Naujausi blogo įrašai

 Senasis Dienorašti...                                                                                                   Spalio 13

   Paklausiu: kas aš?

   Tikriausiai atsakytum: pamiršau.

   Bjaurybė! Ne… Aš pati neprisimenu savęs. Tu – nekaltas. Žinoma. Jau skolinuosi tą žodį? Netikrą ir beformį. Dabar dažnai girdžiu: ,,Dėl to niekas nekaltas.”

    Žinai, čia – aštru. Kvapas. Braižo kvėpavimą. Nebesuprasi – jis tik vaistų ar visur įsismelkęs. Adata, įsmigusi į ranką. Balta spalva – net ji aštri!.. O spengianti tyla… Drasko ausis. Ją kartais išveja už durų. Lankytojai. Ir šiandien buvo. Nes aš – ėjau. Bet - melas! Tik slinkau. Su virpančia gyvybe.

   Nežinojau, kur eiti. Pasukti. Tada pamačiau spalvas. Ten – langas. Už jo – medžiai. Ir suklupau. Nes kas aš? Kas esu, kad būčiau verta atsigerti drėgnų lapų kvapo? Klausytis vėjo? Bent pro įkalinusio lango plyšį.

   Niekas. Jei pamiršta, aš – Niekas. Neverta vaikščioti. Sizifo darbas. Tabletės, skysčiai tegul naikina ne skausmą, o mane. Arba abu. Daugiau aš neisiu. Nereikalingos niekam spalvos.

 

Balta pavirs juoda,

Kai naktis uždengs

Mano siluetą…

Skaityti toliau...

 

2018-12-11 Autorius: Agnė Valaitytė (3c),
blog image

 Visi norime išmokti kalbų, kad nuvykę  į užsienį galėtume susikalbėti su vietiniais gyventojais ar bent suprasti, ką jie sako. Todėl paėmiau interviu iš mūsų ispanų kalbos mokytojos Jūratės Derukaitės.

 Kada susidomėjote ispanų kalba?

 Kai studijavau universitete. Studijavau Lietuvių filologiją Vilniaus universitete, nes tais laikais dar nebuvo tokios specialybės, kaip ispanų kalba. Kai įstojau i lituanistiką, bestudijuodama ir susidomėjau. Man visada gyvenime labai patiko kalbos. Kai išmokau skaityti ir rasdavau nepažįstamų žodžių , visur stengdavausi juos perskaityti. O kodėl pasirinkau  būtent ispanų, ne kitą kalbą, tai kad tais laikais buvo labai populiari italų kalba. Buvo suklestėjusi  italų muzika ir dainos, bet aš nenorėjau. Galvojau, kad  geriau pasidomėsiu kalba, kuri buvo labai panaši, ir pataikiau.

 Kuo jums yra išskirtinė ispanų kalba?

Tuo, kad yra 2-a pasaulyje kalba, kuria daugiausia žmonės kalba. Jeigu neskaičiuosime kinų kalbos, kur yra labai daug gyventojų, po anglų kalbos tai yra antra vartojama kalba pasaulyje.

Skaityti toliau...

 

2018-12-11 Autorius: D.Adomaitytė, 1d
blog image

Penktadienį, gruodžio  pirmąją dieną, mokyklos pirmokai skubėjo į jiems organizuotą šventę – pirmokų susipažinimo vakarą aktų salėje. Prieš mėnesį kiekviena klasė išsitraukė pavadinimą pasakos, kurią turėjo paversti modernia ir ją suvaidinti. Ilgai repetavę ir sunkiai gludinę savo idėjas, čia jie suskubo jas pademonstruoti. Tačiau verta paminėti, jog šis pasirodymų vakaras neliko be komisijos, kurią sudarė biologijos mokytoja Ieva Šiaulienė ir jos dukrytės, socialinė pedagogė Vaiva Martyšienė bei ugdymo karjerai specialistė Aušra Butkuvienė.

Skaityti toliau...

 

2018-12-11 Autorius: Kristupas Linas Bernotas,1d
Rodyti visus
Projektai ir Partneriai
Kaip mus rasti

Neįgaliųjų režimas įjungtas