Navigacija
- Vizija, misija
- Struktūra ir kontaktai
- Administracinė informacja
- Veiklos sritys
- Mokiniams
- Tėvams
- Kita
- Radijas
Mokytis man patiko: patiko pats procesas, kuris reikalavo susikaupimo ir pastangų. Su muzikos mokytoja Joana Milašiene ir anglų kalbos mokytoja bei klasės vadove Elena Kazlauskiene bendravau ir baigusi mokyklą. Dar ir dabar, kai manęs klausia, kur išmokau gražios klasikinės anglų kalbos tarties, atsakau, kad mokykloje.
Joana Milašienė tapo mano muzikinio išsilavinimo vadove: ji dažnai man skolindavo muzikines knygas, vėliau jas aptardavome. Ji buvo aktorė ir operos solistė, kuri bendravo su vaikais, lyg jie būtų jos draugai. Tuo metu mokykloje, bene vienintelėje Klaipėdoje, buvo patefonas, o mūsų choro pasirodymai dažnai buvo vertinami kaip geriausi. Kūrybiškumo ir išradingumo mokiausi kartu su chemijos mokytoja: su mokyklos komanda dalyvavau televizijos laidoje „Linksmieji alchemikai“ ir buvome šio respublikinio konkurso nugalėtojai. Pamokose chemijos mokytoja nestokojo vaizdingų žemaitiškų posakių. „Ko čia grabaliojies kaip „nabašnikas“ po bulvienojų?“ – klausdavo, kai mokinys nesugebėdavo teisingai atsakyti. Prisimenu griežtą geografijos mokytoją Rumbutienę, kurios dėka pasaulio žemėlapis įsiminė visam gyvenimui. Dažnai stebiuosi, kad užsienio mokyklų absolventai visai nenusimano apie geografiją. Vienas mylimiausių mūsų mokytojų buvo istorijos mokytojas A. Každailis, vėliau tapęs Jūrų muziejaus direktoriumi. Tai jis neleido skaityti mums sovietinio Lietuvos istorijos vadovėlio, nes ten buvo daug melagingų faktų. Aišku, tuomet nelabai supratau, kodėl. 14 vidurinėje mokykloje buvo išlikusi senoji tradicija, kuri buvo ir J. Basanavičiaus mokymosi laikais: gabūs mokiniai padėdavo blogiau besimokantiems. Mokykloje 6-oje klasėje tapau savo klasės draugės matematikos mokytoja: padėjau jai ruošti matematikos namų darbus. Vyresnių klasių matematikos mokytojas J. Girdvainis turėjo nepaprastą gabumą: sudarydavo uždavinius čia pat, stovėdamas prie klasės lentos. Be to, kalbėdamas turėjo įprotį prie kiekvieno sakinio pridėti „yra“. Mes su klasės draugais jo posakius cituodavome pertraukų metu. Braižyti ir piešti mokiausi su mokytoju Šmitu, kuris vėliau tapo vyriausiu Klaipėdos miesto architektu. Dar iki šiol turiu mokykloje siuvinėtą staltiesę, o mokytojos pavardės nepamenu...
Aurelija Čeredaitė (Čeredėjavaitė),
aktorė, režisierė, rašytoja,
buvusi „Ąžuolyno“ gimnazijos mokinė
Paskutinį kartą atnaujinta: 2017-04-04 14:55:32
Kristupas Linas Bernotas-Karazija, šiais metais (2022) baigęs Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnaziją, jau garsina gimnaziją visoje Lietuvoje. Jo kelis eilėraščius publikavo meno ir literatūros tinklalapis „Meno bangos“: https://www.menobangos.lt/kristupas-linas-bernotas-karazija-eilerasciai/.
Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazija iki egzaminų sesijos likusias šimtą dienų pasitiko nauja mokyklos tradicija - mokyklą paliekanti XXVII laida pristatė spektaklio „Dūmeliai arba septyneri metai burtų ir magijos mokykloje“ premjerą. Kad šioje gimnazijoje mokosi moksliukai, nepakeliantys galvų nuo knygų - tik pasenęs mitas. Gimnazijos sėkmė - talentingi moksleiviai, atsidavusi pedagogų komanda ir didžiulis mokyklos administracijos siekis ugdyti laisvus, laimingus žmones.
Kovo 27 dieną Klaipėdos miesto pedagogų švietimo ir kultūros centre įvyko išskirtinis renginys – debatų prezentacija, kur aštuoni Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos vienuoliktokai nagrinėjo itin aktualią šiandienos visuomenei temą: ar socialinės medijos daro daugiau naudos ar žalos?
Šie debatai buvo surengti Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos anglų kalbos mokytojos Redos Mačiukaitienės iniciatyva, siekiant supažindinti kitus miesto anglų kalbos mokytojus su debatų organizavimu, jų vykdymu ir svarba ugdymo procese. Tikslas buvo parodyti, kaip debatai gali tapti puikiu būdu lavinti mokinių kritinį mąstymą, komandinio darbo įgūdžius bei viešojo kalbėjimo ir užsienio kalbų mokėjimo gebėjimus.
Skaityti toliau...
.jpg)
