Navigacija

Pirmokų vakaro linksmybės
Mokyklos gyvenimas Gruodžio 1 d., 2018
Gimnazija iš vidaus















Stendai...
Renginiai Balandžio 18, 2018










Svarbu
Blogas
,,Tu mums viena“ – renginys Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui

Vasario 2-ą  dieną, penktadienį, Klaipėdos ,,Ąžuolyno“ gimnazijoje vyko šokių, tautinių kostiumų, regionų tarmių ir kulinarinio paveldo šventė ,,Tu mums viena“. Išskirtinis renginys, skirtas paminėti Lietuvos atkūrimo 100-metį, subūrė apie 180 svečių iš įvairių Lietuvos etnografinių regionų bei Latvijos. Suvalkijos, Žemaitijos, Dzūkijos, Aukštaitijos, Mažosios Lietuvos ir Latvijos regiono Latgale atstovai kalbėjo savo krašto tarmėmis, stebino žiūrovus įdomiais ir linksmais šokiais, be to, pristatė tautinius kostiumus bei išskirtinio kulinarinio paveldo patiekalus. Pagrindinis renginio tikslas - susipažinti su Lietuvos ir Latvijos etnografinių regionų tradicijomis bei įrodyti, kad mums jos svarbios, perduodamos iš kartos į kartą jau šimtą metų...

  Šventės pirmosios dalies metu vedėjai A. Gustaitis ir N. Smaguris, papasakoję legendą apie Lietuvos ir Latvijos susikūrimą, supažindino su Dzūkijos etnografiniu regionu. Žiūrovai sužinojo, jog šis pietų Aukštaitijos regionas dar vadinamas Dainava - dainų kraštu. O Alytaus jaunimo centro dainų ir šokių ansamblis ,,Tarškutis“, Dzūkijos atstovai, tarmiškai kalbėjo, atliko lietuvių liaudies šokius ir grojo skrabalais, armonika bei kitais instrumentais. Jų ypač nuotaikingas pasirodymas privertė pajudėti net žiūrovus ir buvo palydėtas palaikančiomis ovacijomis. Aukštaitija - legendomis apipintas ežerų kraštas, anksčiau vadintas tikrąja tėvyne. Jam atstovavo Panevėžio J. Balčikonio gimnazijos liaudiškų šokių grupė ,,Siaustinis“. Jos nariai šoko ir aukštaičių tarme sekė pasaką. Trečiasis regionas – Suvalkija, arba Sūduva, Užnemunė. Vedėjai pralinksmino anekdotu, pašiepiančiu tariamą suvalkiečių savybę šykštumą. Paminėtos šio krašto iškilios asmenybės: V. Kudirka, J. Jablonskis, S. Nėris, J. Basanavičius. Merginų liaudiškų šokių grupė ,,Norija“ iš Vilkaviškio ,,Aušros“ gimnazijos plačiau supažindino su Suvalkija. Taip pat atvyko Žemaitijos, garsėjančios dailidėmis, siuvėjais, kalviais, atstovai. Tai – Kretingos raj. Salantų gimnazijos jaunimo liaudiškų šokių grupė. Kaip šventės dalyviams priminė vedėjai, Mažoji Lietuva, Klaipėdos kraštas anksčiau buvo vadinamas lietuviško žodžio lopšiu. Mat šiame krašte pasirodė M. Mažvydo „Katekizmas“, lietuvių kalbos gramatika, K. Donelaičio poema ,,Metai“, čia kūrė I. Simonaitytė. Beje, Klaipėdos krašto gyventojai vadinti lietuvninkais. Mažajai Lietuvai atstovavo net keli kolektyvai: Šilutės raj. Juknaičių pagrindinės mokyklos folkloro kolektyvas ,,Skalviai“, Klaipėdos ,,Gedminų“ progimnazijos liaudiškų šokių grupė ,,Gedmina“, Klaipėdos VŠĮ ,,Edukateka“ vaikų šokio studijos merginų grupė bei pačių šventės organizatorių Klaipėdos ,,Ąžuolyno“ gimnazijos jaunimo liaudiškų šokių grupė ,,Auštra“. ,,Ąžuolyno‘‘ gimnazija sulaukė svečių ir iš Latvijos regiono Latgale. Latvijos Balvi gimnazijos jaunimo šokių grupė ,,Purenite“ latvių kalba sekė pasaką, šoko, merginos atliko latvių liaudies dainą. Žiūrovus labiausiai sužavėjo šio kolektyvo paskutinis liaudiškas šokis su modernizuota muzika.

   Po koncerto vyko kulinarinio paveldo degustacija. Kiekvieno regiono atstovai kvietė paskanauti išskirtinių savo krašto patiekalų. Dzūkai vaišino varškės sūriu, krosnyje kepta namine duona, Aukštaitija – žagarėliais. Sužinojome, kad Suvalkija garsėja saldiniais sūriais, skilandžiais, o Žemaitijos vienas pagrindinių patiekalų – bulvės su kastiniu. Mažosios Lietuvos atstovai ragino paragauti kekso, kavos (seniau vadintos kafija), taip pat šis kraštas gamina vaflius (buvo vadinami vofeliais), naminį sūrį (vadintas kėžiu). Svečiai iš Latvijos galėjo pasigirti namine duona, kisieliumi bei gardžiomis bandelėmis su lašinukais.

  Trečiosios dalies  renginio dalies metu svečių laukė folklorinių šokių vakaras. Jo tikslas – išmokti bent vieną iš folklorinių šokių, kurių mokė kiekvieno etnografinio regiono kolektyvas, jo mokytojai. Dzūkai išmokė pašokti ,,Suktinuką‘‘, linksmapolkę, klaipėdiečiai - ,,Gransferą“, buvo parodytas šokis – žaidimas ,,Kiškelis bebėgdams‘‘, aukštaitiškas šokis ,,Šėriau šėriau sau žirgelį“, o latviai išmokė šokti valsą. Folklorinių šokių vakaras suvienijo daug kolektyvų, drauge šoko ir patys mažiausieji, neatsilikdami nuo vyresniųjų, ir mokytojai. Šios šventės dalies metu tvyrojo džiugi nuotaika, bendri šokiai privertė šypsotis kiekvieną. Na, o šventės pabaigoje svečiams buvo įteikti padėkos raštai, vėtrungės, visada parodysiančios kelią į Klaipėdą, bei apyrankės su Lietuvos vėliavos spalvomis, kurios primins šią Lietuvos 100-mečio paminėjimo šventę.

   Renginį inicijavo šokio mokytoja metodininkė Loreta Margarita Černeckienė, organizavo direktoriaus pavaduotoja V.Rudokienė, režisavo lietuvių kalbos mokytoja ekspertė N.Bartašiūnienė, režisierė metodininkė A.Urbšienė, šventę organizuoti  padėjo direktoriaus pavaduotoja J.Ulrichaitė, technologijų  mokytoja metodininkė  N.Pamparienė, technologijų vyr.  mokytojas R.Žmijauskas, dailės mokytoja metodininkė V.Morkūnaitė. Šventės ,,Tu mums viena“ dalyviai susipažino bei pagilino jau turimas žinias apie Latvijos Latgalės  ir visus Lietuvos regionus.

   Toks vienijantis pačius lietuvius ir tautas renginys galėtų tapti kasmetinis, kad kuo geriau pažintume įvairius kraštus. Dėkojame visiems dalyvavusiems kolektyvams, juos ruošusiems mokytojams bei aktyviems organizatoriams už įsimintiną dieną. Tikiuosi, kad visi geriau pažino regionus, įgijo naujų žinių ir laikas buvo praleistas tikrai linksmai ir naudingai.

 

                                                                                   

 

 

Paskutinį kartą atnaujintas: 2018-02-20 09:35:01

Svarbu
Mokiniai, garsinantys gimnaziją mokinių atsiminimai

Herkaus Gudavičiaus laimėjimai: nacionalinis debatų čempionatas -  geriausias kalbėtojas Lietuvoje, 12 geriausias english-as-a-foreign-language kalbėtojas pasaulyje.

Interviu
Kada susidomėjai fizika ir kodėl?
Fizika pasyviu būdu domino nuo pat vaikystės: skaičiau  visokias vaikiškas enciklopedijas. Tai čia tokia pirminė pažintis. Tada 9-oje  klasėje sutikau mokytoją S.Žukauską, tai jis paakino dalyvauti fizikos olimpiadose (šioje srityje mūsų mokyklai jau tada neblogai sekėsi). Negailėjo laiko ir dirbdavome papildomai. Su mokytoju pavyko išsiaiškinti fundamentaliausius fizikos dėsnius ir sužinoti mokyklinių gamtos modelių veikimo principus. Na, vėliau įstojau į papildomo ugdymo mokyklą „Fizikos olimpas“. Ten viskas aiškinama neapsiribojant mokyklinėmis aproksimacijomis (aproksimacija [lot. approximo — artėju] - vienų dydžių (geom. objektų) apytikslis reiškimas kitais, paprastesniais). Suprantama, tam reikia rimtesnio matematinio aparato, e.g. diferencialinio-integralinio skaičiavimo. Galima sakyti, atsivėrė akys, Fizikinės akys. Dabar kartais net ir paprastą dieną kur nors eidamas pamatau įvairių reiškinių ir jau galiu bandyti aiškinti jų veikimą. Tikra tiesa, kad didžiąją dalį fizikos galima suprasti sprendžiant uždavinius.

Apie mus rašo

Netrukus mokiniai karjeros ugdymą mokyklose galės pasirinkti kaip atskirą discipliną. Bendrojo ir profesinio lavinimo įstaigose pradėjus diegti naują profesinio orientavimo sistemą, jose jau dirba 800 karjeros koordinatorių ir apie 100 karjeros konsultantų, tarp jų - ne tik švietimo sistemos atstovai ar psichologai, bet ir darbo patirties turintys profesionalai: verslininkai, ekonomistai ir pan.

Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijoje vasario 1-oji buvo neįprasta: pamokų metu vyko Karjeros diena. Gimnazistai, užsiregistravę iš anksto, dalyvavo susitikimuose su 37 skirtingų specialybių atstovais, tarp kurių buvo ne tik miesto meras, medikai ar advokatai, bet ir sprogstamųjų medžiagų specialistas iš Pakrančių apsaugos tarnybos šuo Lego.

Publikuota Vakarų ekspresas 2013-02-06

„Gyvename keistu metu - atrodo, visiškai normalu, kai moksleiviai penkis kartus per savaitę papildomai lanko sporto treniruotes arba eina groti, piešti, bet neranda laiko nors kartą per savaitę papildomai palavinti smegenis“, - šiandieninėmis tendencijomis stebisi fizikos mokytojas Saulius Žukauskas.

Kad kryptingos treniruotės reikalingos ne tik sporte, bet ir bet kurioje kitoje srityje ne visada pakanka vien to, ką moksleivis gauna per pamokas, patvirtina ir S. Žukausko buvę mokiniai.

Šią vasarą bronzos medalį iš Portugalijoje vykusios tarptautinės fizikos olimpiados parvežė šiemet „Ąžuolyno“ gimnaziją baigęs ir net 4 šimtukus iš valstybinių brandos egzaminų gavęs Martynas Linkevičius. Žinant, kad šioje olimpiadoje dalyvavo moksleiviai net iš 90 pasaulio šalių, šis laimėjimas atrodo iš tiesų įspūdingai.

„Keisčiausia yra tai, kad mokydamasis progimnazijoje aš netgi galvojau, kad fizikos nelabai suprantu. Tik „Ąžuolyno“ gimnazijoje Sauliaus Žukausko pamokose man atsivėrė akys“, - pagyrų mokytojui negailėjo Martynas.

Publikuota www.ve.lt 2018-09-27
Naujausi blogo įrašai

 Senasis Dienorašti...                                                                                                   Spalio 13

   Paklausiu: kas aš?

   Tikriausiai atsakytum: pamiršau.

   Bjaurybė! Ne… Aš pati neprisimenu savęs. Tu – nekaltas. Žinoma. Jau skolinuosi tą žodį? Netikrą ir beformį. Dabar dažnai girdžiu: ,,Dėl to niekas nekaltas.”

    Žinai, čia – aštru. Kvapas. Braižo kvėpavimą. Nebesuprasi – jis tik vaistų ar visur įsismelkęs. Adata, įsmigusi į ranką. Balta spalva – net ji aštri!.. O spengianti tyla… Drasko ausis. Ją kartais išveja už durų. Lankytojai. Ir šiandien buvo. Nes aš – ėjau. Bet - melas! Tik slinkau. Su virpančia gyvybe.

   Nežinojau, kur eiti. Pasukti. Tada pamačiau spalvas. Ten – langas. Už jo – medžiai. Ir suklupau. Nes kas aš? Kas esu, kad būčiau verta atsigerti drėgnų lapų kvapo? Klausytis vėjo? Bent pro įkalinusio lango plyšį.

   Niekas. Jei pamiršta, aš – Niekas. Neverta vaikščioti. Sizifo darbas. Tabletės, skysčiai tegul naikina ne skausmą, o mane. Arba abu. Daugiau aš neisiu. Nereikalingos niekam spalvos.

 

Balta pavirs juoda,

Kai naktis uždengs

Mano siluetą…

Skaityti toliau...

 

2018-12-11 Autorius: Agnė Valaitytė (3c),
blog image

 Visi norime išmokti kalbų, kad nuvykę  į užsienį galėtume susikalbėti su vietiniais gyventojais ar bent suprasti, ką jie sako. Todėl paėmiau interviu iš mūsų ispanų kalbos mokytojos Jūratės Derukaitės.

 Kada susidomėjote ispanų kalba?

 Kai studijavau universitete. Studijavau Lietuvių filologiją Vilniaus universitete, nes tais laikais dar nebuvo tokios specialybės, kaip ispanų kalba. Kai įstojau i lituanistiką, bestudijuodama ir susidomėjau. Man visada gyvenime labai patiko kalbos. Kai išmokau skaityti ir rasdavau nepažįstamų žodžių , visur stengdavausi juos perskaityti. O kodėl pasirinkau  būtent ispanų, ne kitą kalbą, tai kad tais laikais buvo labai populiari italų kalba. Buvo suklestėjusi  italų muzika ir dainos, bet aš nenorėjau. Galvojau, kad  geriau pasidomėsiu kalba, kuri buvo labai panaši, ir pataikiau.

 Kuo jums yra išskirtinė ispanų kalba?

Tuo, kad yra 2-a pasaulyje kalba, kuria daugiausia žmonės kalba. Jeigu neskaičiuosime kinų kalbos, kur yra labai daug gyventojų, po anglų kalbos tai yra antra vartojama kalba pasaulyje.

Skaityti toliau...

 

2018-12-11 Autorius: D.Adomaitytė, 1d
blog image

Penktadienį, gruodžio  pirmąją dieną, mokyklos pirmokai skubėjo į jiems organizuotą šventę – pirmokų susipažinimo vakarą aktų salėje. Prieš mėnesį kiekviena klasė išsitraukė pavadinimą pasakos, kurią turėjo paversti modernia ir ją suvaidinti. Ilgai repetavę ir sunkiai gludinę savo idėjas, čia jie suskubo jas pademonstruoti. Tačiau verta paminėti, jog šis pasirodymų vakaras neliko be komisijos, kurią sudarė biologijos mokytoja Ieva Šiaulienė ir jos dukrytės, socialinė pedagogė Vaiva Martyšienė bei ugdymo karjerai specialistė Aušra Butkuvienė.

Skaityti toliau...

 

2018-12-11 Autorius: Kristupas Linas Bernotas,1d
Rodyti visus
Projektai ir Partneriai
Kaip mus rasti

Neįgaliųjų režimas įjungtas