Gana

Gana to galbūt...
Paaukojau tavas abejones.  
Kitiems jų irgi reikia - 
Aš atiduodu tau, mielasis mano vaike.
Subjektyvioji dabartis,
Pasaulis ar kantrybės pakraštys...
Aš išmečiau maldas
Iš lūpų, kurios - atodūsį tą paskutinį...
Ironiška, juk tiek ilgai tikėjosi, kad turi dvynį!
Aš pažadu, jau pamiršau,
Paskutinį kartą mus mačiau, tačiau
Kvepiu aš nauju vėju.
Ak, ir kaip nepastebėjau,
Išsimaudžiau ežere naivybės ar naivumo,
Nešiau mudviejų solidarumą.
Gana tačiau, gana mačiau,
Tuos akmenis vandenyje nusimečiau...
Našta sunkioji, ar tu pasenai?
Viskas yra ir bus gerai.

 ...

 Kodėl  vienetas visada yra vienas?

Vienetui jau nusibodo
Vienišam gyvent be proto.
Vienas vienas, kurgi du?
Dvejete, pabūk nors tu kartu.
Tiek, kiek vienetas prašytų, dvejetą nusipaišytų.
Kad ir kiek jis jam sakytų, šauktų,
Atsako jis nesulauktų.
Gamtos dėsnis, palikimas -
Tragiškasis vieneto likimas.
Lietus verkia, kriokia, lyja-
Vienišas manasis kampas tyli.
Kabo veidrodis ant sienos,
Bet atsakymas – tik vienas.
Egzistencine pasivadino dilema-
Paklausyk -  širdies manos daina!
Vienetas juk niekada nebuvo du.
Ko gi aš nesuprantu?

Pagavai

Pagavai žvilgsnį, pulsą, mintis...
Galvoje dabar niekas nesulaikys...
Ilgesio melancholija burnoje tirpo saldi
Arbatos puodelio ar tavų lūpų pakrašty...
Paskandinau pirštus plaukuos -
Ar paliksi truputį savosios galvos?
Pagavai tu ir metų laikus.
Laikas, tik jis ir gali šnekėt apie mus.
Pagavęs dar kartą ranka ant peties,
Neški atsakomybę manosios širdies.
Jei negali akimis nematyki vilties,
Tik kartą pritrauki  arčiau paskutinį
Pavasario mėnesienos alėjoj
Tu antspaudu pažymėjai krūtinę.

 (Ne)priklausomybė

Kodėl turėti man yra svarbu?
Galiu ir be problemiškų darinių.
Širdgėla srūva mėlynuoju krauju-
Vis sapnuoju tą mėlį tavųjų akių,
Laukdama šiaurės ar palengvėjimo pašvaistės.
Tave išvydę plaukai beribėm
Trajektorijomis švaistės…
Kam man viso šito reikia?
Senamadiškai švaistėme tik savo laiką.
Pakėlei už ausų, tenai,  aukštai virš debesų,
Ką daryti, jei šios rūšies skausmo
 Aš beprotiškai pasiilgstu?
Kodėl taip, kam ir ką? -
Mintyse klausiamoji lavina.
Bet būki geriau tik retorika,
Nesvarbu, ką , kam  ir kodėl…
Kantrybių kasomis pinsiu
Laimę sau ir vėl…