Navigacija

Vilties aitvaras
Apžvalgos Birželio 14, 2020
Gimnazija iš vidaus









Ispanija
Mokyklos gyvenimas Lapkričio 27, 2019


























Stendai...
Renginiai Balandžio 18, 2018










Svarbu
Blogas
news image
Už Atlanto horizontų

Šiandieninėje visuomenėje esame nuolat skatinami peržengti tą patikimą ir jaukią komforto zoną, kuri mums trukdo tobulėti ir pajusti jaudinančias gyvenimo akimirkas. Būtent tarptautinių mainų galimybė ir padeda jaunam žmogui įveikti vidinius ar išorėje egzistuojančius barjerus. Todėl dažnai yra pastebimas jaunimo tarptautinių mainų pasirinkimo tendencijos augimas. Šia galimybe pasinaudojo bei vienerius gimnazijos metus į viso gyvenimo neišdildomą potyrį iškeitė Klaipėdos „Ąžuolyno“ III gimnazijos mokinė Laura Oleksenko.

Skaityti toliau...

Socialinių tinklų galia

Pasidomėjus, kaip ir kur mergina sužinojo apie jaunimo mainus, atsakymas buvo paprastas – Facebook socialinio tinklo puslapyje. Tarp įvairiausių reklamų ir skelbiamų naujienų akį patraukė „FLEX“ moksleivių mainų programa, kurioje buvo kviečiama aplikuoti į vienerių metų mainus Jungtinėse Amerikos Valstijose. Mokinė nedelsdama pateikė prašymą ir buvo priimta. Savo džiaugsmu pasidalino su savo šeima ir draugais, kurie nuoširdžiai palaikė artimą žmogų, bet kartu neslėpė ir savo nerimo – juk gyventi metus svetimoje šalyje, pripažinkime, yra nemenkas iššūkis.

Adaptacijos iššūkis ir pirmieji įspūdžiai

Tik nukeliavus ir įsikūrus Viskonsine, 30-ojoje JAV valstijoje, pasak pačios mainų programos  moksleivės, buvo be galo sunku. Nors naujoji šeima be problemų, šiltai ir maloniai priėmė svečią, merginai nerimą kėlė kalba. Nors anglų kalbą ir mokėjo, prireikė poros savaičių, kol nebebuvo diskomforto bendraujant su pačiais amerikiečiais. Laura tikina, kad po tų kelių savaičių „tu nesąmoningai pradedi mąstyti ir netgi sapnuoti anglų kalba – tai yra truputį sunku ir trikdo“.

Sėkmingai įveikusi sunkiausią asimiliavimosi etapą, mergina pradėjo labiau domėtis aplinka: amerikiečių kultūra, mokymosi procesu bei akreipė dėmesį į JAV miestų didingumą. Didžiausias dėmesys krypo į pačių žmonių elgseną, kurie, atvirkščiai nei gimnazistės tautiečiai, buvo labiau atsipalaidavę, malonesni, o šypsena jų veide beveik niekada neišblėsdavo. Na, o kalbant apie pačią kultūrą, esminių skirtumų beveik nėra.

Mokslo ir popamokinės veiklos patirtys

Pasak pačios gimnazistės, JAV mokymosi sistema gerokai skiriasi nuo Lietuvos, tačiau yra ir minusų, ir pliusų. Vienas iš didžiausių privalumų yra tai, kad kiekvienas gimnazistas gali pasirinkti mokytis tik vieną norimą dalyką, todėl didelės prievartos mokslo srityje nėra. Taip pat mokinė buvo nustebinta ir pačiu mokymosi lygiu, išryškėjo tai, jog švietimo ir išsimokslinimo lygis ženkliai žemesnis nei lietuvaičių. Nors kiekvieną dieną Laura turėdavo po 8 pamokas, tačiau namų darbai trukdavo daugiausiai 30 minučių!

Ką buvo galima veikti po pamokų? Pati mokykla turėjo itin didelę popamokinių veiklų pasiūlą: įvairių sportinių, meninių būrelių, krepšinį, futbolą ar teatrą. Pastarasis pasirinkimas gimnazistę lydėjo visų mainų metu ir suteikė galimybę aktyviai dalyvauti visuomenės organizuojamuose renginiuose, susipažinti su įvairiausių tautybių atstovais ir patirti neišdildomų bei įstabių nuotykių kitame Atlanto vandenyno krante. Per visus mainus netrūko spektaklių, kelionių ir kitų renginių, kurie privertė mokinę suprasti, kad „mainų programa yra geriausias būdas susipažinti su nauja šalimi, kultūra ir žmonėmis“.

 

Yra nuostabu, kad mainų programos veikia optimaliai visuose pasaulio krašteliuose, o patys dalyviai turi galimybę patirti kultūrų, tautų ir miestų įvairovę, tai neretai suformuoja platesnį supratimo ir žinių spektrą. Taip pat fundamentalu, kad jaunimas mainų programose išmoksta greitai adaptuotis ir įveikti išbandymus savarankiškai, komunikuoti su įvairaus tipo žmonėmis ir nuolat tobulėti tiek dvasiškai, tiek fiziškai.

Lukrecija Giedraitytė, 4e 

Paskutinį kartą atnaujintas: 2020-01-05 13:26:38

Svarbu
Mokiniai, garsinantys gimnaziją mokinių atsiminimai

Herkaus Gudavičiaus laimėjimai: nacionalinis debatų čempionatas -  geriausias kalbėtojas Lietuvoje, 12 geriausias english-as-a-foreign-language kalbėtojas pasaulyje.

Interviu
Kada susidomėjai fizika ir kodėl?
Fizika pasyviu būdu domino nuo pat vaikystės: skaičiau  visokias vaikiškas enciklopedijas. Tai čia tokia pirminė pažintis. Tada 9-oje  klasėje sutikau mokytoją S.Žukauską, tai jis paakino dalyvauti fizikos olimpiadose (šioje srityje mūsų mokyklai jau tada neblogai sekėsi). Negailėjo laiko ir dirbdavome papildomai. Su mokytoju pavyko išsiaiškinti fundamentaliausius fizikos dėsnius ir sužinoti mokyklinių gamtos modelių veikimo principus. Na, vėliau įstojau į papildomo ugdymo mokyklą „Fizikos olimpas“. Ten viskas aiškinama neapsiribojant mokyklinėmis aproksimacijomis (aproksimacija [lot. approximo — artėju] - vienų dydžių (geom. objektų) apytikslis reiškimas kitais, paprastesniais). Suprantama, tam reikia rimtesnio matematinio aparato, e.g. diferencialinio-integralinio skaičiavimo. Galima sakyti, atsivėrė akys, Fizikinės akys. Dabar kartais net ir paprastą dieną kur nors eidamas pamatau įvairių reiškinių ir jau galiu bandyti aiškinti jų veikimą. Tikra tiesa, kad didžiąją dalį fizikos galima suprasti sprendžiant uždavinius.

Apie mus rašo

Nuotolinėje Vidurio Europos matematikos olimpiadoje (MEMO 2020) Lietuvos atstovai iškovojo vieną sidabro medalį ir du pagyrimo raštus. Sidabro medalį pelnė Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos ir Klaipėdos moksleivių saviraiškos centro mokinys Dovydas Vadišius (mokytoja Vilija Šileikienė).

Publikuota Dienraštis „Lietuvos rytas“ 2020-09-07

Sėkmingiausiai brandos egzaminus išlaikiusiems klaipėdiečiams abiturientams – išskirtinė dovana. Jiems bus surengtas mero priėmimas – padėka ant miestą reprezentuojančio laivo „Brabander“ denio.

Publikuota Dienraštis „Klaipėda“ 2020-08-22
Naujausi blogo įrašai
blog image

Šie mokslo metai tikrai buvo kitokie. Niekas net negalėjo pagalvoti kaip viskas gali greitai pasikeisti. Atsibundi vieną rytą, o tavo gyvenimas jau kitoks.
Visai kaip ir 1941 birželio 14 dieną...
Užbaigti mokslo metus ir pasitikti vasarą pirmokai nusprendė minint Gedulo ir vilties dieną. Paskutinę klasės valandėlę susitikome prie jūros. Prisiminėme mūsų šalies istoriją, domėjomės bei pasidalinome vieni su kitais Lietuvos gyventojų trėmimo istorijomis iš artimiausios aplinkos.
Viską vainikavome pilietine iniciatyva „Vilties aitvaras“. Aitvaras — tai vilties simbolis, kad viskas bus gerai svarbu tik turėti ryžto ir svajonę tai įgyvendinti.
Todėl mūsų aitvaras sudarytas iš gyvų žmonių, kurie žino, prisimena ir svajoja.

2020-06-15 Autorius: Lina Viltrakienė, I klasių vadovė
blog image

Koks platus šio žmogaus pasaulis, tiek daug joje telpa spalvų. Gera žinoti, kad šiandien mes turime tokių nuostabių jaunų žmonių, nepaliaujamai ieškančių ir atrandančių naujus dalykus, siekiančių išbandyti viską, ką gali pasiūlyti gyvenimas.  Ji su savo bendraklasiais visada stengėsi, kad mūsų kartu praleistas laikas būtų kuo įvairesnis.  Šarlota – žmogus, negalintis gyventi nė minutės be veiklos,  ji nepailstanti organizatorė, kupina įvairiausių idėjų, minčių ir jomis mokanti uždegti kitus. Kas, jeigu ne Šarlota, įtrauks į veiklą savo klasės draugus ir kitus gimnazijos mokinius?  Ji buvusi mokinių parlamento narė. Kaip žmogus, Šarlota labai šilta ir komunikabili, niekada neatsisakys pabendrauti su tais, kurie šalia jos, – bendraamžiais, mokytojais... Ji pastebės šalia esančio asmens nuotaiką ir ras tinkamą žodį padrąsinti, užjausti.

Skaityti toliau...

 

2020-06-01 Autorius: Klasės vadovė Rima Miknevičienė
blog image

„Skrendant lėktuvu į Ispaniją jau norėjosi verkti, nes prisiminiau, kad reikės grįžti.“ (Gabija Joknytė, trečiokė)

„Man ir grįžus tebesinori kalbėti ispaniškai.“ (Povilas Carev, pirmokas)

 2020 m. vasario 13–21 d. grupelė „Ąžuolyno“ gimnazijos ispanų kalbos besimokančių moksleivių su lydinčiomis mokytojomis ir keliomis Klaipėdos universiteto ispanų kalbos kursantėmis nukeliavo į pačius Europos pietus – į Kadiso miestą (Cádiz, Ispanija) Atlanto pakrantėje. Kelionei buvo parengta intensyvi mokomoji ir kultūrinė programa. Moksleiviai dalyvavo specialiai šiai grupei suorganizuotuose ispanų kalbos kursuose „Taller de inmersión en la lengua española y su cultura“ (iš viso 8 valandos). Kursai vyko Kadiso universiteto Šiuolaikinių kalbų mokymo centre (CSLM, Centro Superior de Lenguas Modernas); dėstytoja Macarena Gómez Cabrales į mokomąją programą sumaniai įtraukė visus, kad ir skirtingą ispanų kalbos lygį turinčius kursų dalyvius ir liko labai patenkinta pasiektais rezultatais. Centro darbuotojai pakomentavo, kad mūsų moksleiviai pagal savo amžių jiems pasirodė itin motyvuoti, brandūs!

Tęsinys...

2020-03-12 Autorius: Jūratė Derukaitė
Rodyti visus
Projektai ir Partneriai