Navigacija

Šokio sūkury
Mokyklos gyvenimas Gegužės 10, 2019
Gimnazija iš vidaus























Stendai...
Renginiai Balandžio 18, 2018










Blogas
Trys valandos ir trisdešimt minučių akistatos su istorija

 „Neeilinis įvykis ne tik teatro, bet apskritai visos lietuviškos scenos istorijoje“, – būtent taip rašytojas ir žurnalistas Gediminas Jankus apibūdino Nacionaliniame Kauno dramos teatre ir mūsų balandžio 12d. išvystą Gintaro Varno režisuotą Joshua Sobolio pjesės „Getas“ pastatymą. Trys valandos ir trisdešimt minučių akistatos su vienu košmariškiausių, skaudžiausių mūsų istorijos tarpsnių, spoksančiu tiesiai į akis, dainuojančiu žydiškas dainas tiesiai į ausį ir nesibodinčiu durti pirštu į bendrą tautos sąžinę.

     

 

Neverta slėpti – ne vienas moksleivis, palikęs salę, pripažino, jog spektaklis nelengvas. Vieniems pasirodė pernelyg lėtas, ištęstas, kitiems – paprasčiausiai per ilgas, taip pat, beje, ir sėdėti balkone nebuvo ypač patogu – titrų ekranas ant pastatyto tilto stovintiems aktoriams „nukirto“ galvas, o norint stebėti veiksmą scenos priekyje įrengtoje duobėje-kambaryje reikėjo nuolat pasilenkti. Žodžiu, techninių bėdų ieškoję rastų prie ko prikibti. Tačiau visa tai nenustelbė scenoje aktorių pasakojamų istorijų. Ilga spektaklio trukmė leido atsiskleisti didelei įvairovei veikėjų – tiek pagrindiniame, geto teatro plane, tiek už jo ribų savo išgyvenimais dalinosi daugybė skirtingų žydų, lietuvių, aukų, agresorių, motinų, menininkų, karių, vadų, ir nė viena asmenybė nenublanko ir nesusiliejo į pilką tragišką masę. Nesvarbu, ar tai pavienis košmariškos ar (ir) laimingos istorijos atpasakojimas, ar gyvenimas geto žydų, apie kuriuos sukasi veiksmas, spektaklis puikiai parodo, kuo gyveno Lietuvos žmogus tuomet ir kaip arti jis visuomet buvo tiesioginės ar moralinės pražūties. Būtent tai ir buvo viena svarbiausių kūrinio iškeltų problemų – ar tautos, žmogaus galas ateina su individo sunaikinimu, ar su jo dvasios, kultūros palaužimu? Vilniaus geto gyventojai telkė savo pajėgas stengdamiesi išlaikyti savą kultūrą, o kartu ir viltį, gyvą su teatru, kol aplink juos vienas po kito buvo išvežami draugai, vaikai, artimieji. „Tėvas, motina, vaikas, vaikas“, – ko gero, labiausiai daugeliui įsiminusi frazė, reprezentuojanti šaltakraujišką vaikų naikinimą populiacijos gete prieaugiui sustabdyti. Būtent toks laisvas žiaurumas, supriešintas su nepalaužiamu įkalintųjų tikėjimu, kad ateis geresnė diena, tie milžiniški kalnai skylėtų ir kruvinų drabužių ir faktas, kad vokiškų uniformų lopymas – vienintelė viltis nepamesti ir savų baltinių tose krūvose, suteikia vaizduojamoms istorijoms efektingumą. Tokie kūriniai kaip šis padeda mums atsiplėšti nuo šių neapsakomai žiaurių įvykių abstraktumo ir prisiminti, kad tie šimtai tūkstančių, kažkada vaikščiojusių mūsų gatvėse, – ne statistika. Tai begalybė nekaltų prarastų gyvybių, kurios turi mums nuolat priminti, kad daugiau negalime leisti tam pasikartoti.

 

      Nors ne kiekvienam buvo lengva susikaupti, įsijausti ir pasimiršti istorijoje, šis spektaklis, be abejonės, buvo labai vertinga patirtimi kiekvienam, tiek žmogiškumo, tiek išprusimo atžvilgiu. Džiugu, kad moksleivių švietimas neapsiriboja klasės sienomis, o yra įvairiapusis ir dominantis, tad ačiū mokytojoms, suteikusioms mums šią patirtį.

Ema Purickaitė, 3d klasė

Paskutinį kartą atnaujintas: 2019-04-17 21:43:05

Mokiniai, garsinantys gimnaziją mokinių atsiminimai

Herkaus Gudavičiaus laimėjimai: nacionalinis debatų čempionatas -  geriausias kalbėtojas Lietuvoje, 12 geriausias english-as-a-foreign-language kalbėtojas pasaulyje.

Interviu
Kada susidomėjai fizika ir kodėl?
Fizika pasyviu būdu domino nuo pat vaikystės: skaičiau  visokias vaikiškas enciklopedijas. Tai čia tokia pirminė pažintis. Tada 9-oje  klasėje sutikau mokytoją S.Žukauską, tai jis paakino dalyvauti fizikos olimpiadose (šioje srityje mūsų mokyklai jau tada neblogai sekėsi). Negailėjo laiko ir dirbdavome papildomai. Su mokytoju pavyko išsiaiškinti fundamentaliausius fizikos dėsnius ir sužinoti mokyklinių gamtos modelių veikimo principus. Na, vėliau įstojau į papildomo ugdymo mokyklą „Fizikos olimpas“. Ten viskas aiškinama neapsiribojant mokyklinėmis aproksimacijomis (aproksimacija [lot. approximo — artėju] - vienų dydžių (geom. objektų) apytikslis reiškimas kitais, paprastesniais). Suprantama, tam reikia rimtesnio matematinio aparato, e.g. diferencialinio-integralinio skaičiavimo. Galima sakyti, atsivėrė akys, Fizikinės akys. Dabar kartais net ir paprastą dieną kur nors eidamas pamatau įvairių reiškinių ir jau galiu bandyti aiškinti jų veikimą. Tikra tiesa, kad didžiąją dalį fizikos galima suprasti sprendžiant uždavinius.

Apie mus rašo

Netrukus mokiniai karjeros ugdymą mokyklose galės pasirinkti kaip atskirą discipliną. Bendrojo ir profesinio lavinimo įstaigose pradėjus diegti naują profesinio orientavimo sistemą, jose jau dirba 800 karjeros koordinatorių ir apie 100 karjeros konsultantų, tarp jų - ne tik švietimo sistemos atstovai ar psichologai, bet ir darbo patirties turintys profesionalai: verslininkai, ekonomistai ir pan.

Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijoje vasario 1-oji buvo neįprasta: pamokų metu vyko Karjeros diena. Gimnazistai, užsiregistravę iš anksto, dalyvavo susitikimuose su 37 skirtingų specialybių atstovais, tarp kurių buvo ne tik miesto meras, medikai ar advokatai, bet ir sprogstamųjų medžiagų specialistas iš Pakrančių apsaugos tarnybos šuo Lego.

Publikuota Vakarų ekspresas 2013-02-06

„Gyvename keistu metu - atrodo, visiškai normalu, kai moksleiviai penkis kartus per savaitę papildomai lanko sporto treniruotes arba eina groti, piešti, bet neranda laiko nors kartą per savaitę papildomai palavinti smegenis“, - šiandieninėmis tendencijomis stebisi fizikos mokytojas Saulius Žukauskas.

Kad kryptingos treniruotės reikalingos ne tik sporte, bet ir bet kurioje kitoje srityje ne visada pakanka vien to, ką moksleivis gauna per pamokas, patvirtina ir S. Žukausko buvę mokiniai.

Šią vasarą bronzos medalį iš Portugalijoje vykusios tarptautinės fizikos olimpiados parvežė šiemet „Ąžuolyno“ gimnaziją baigęs ir net 4 šimtukus iš valstybinių brandos egzaminų gavęs Martynas Linkevičius. Žinant, kad šioje olimpiadoje dalyvavo moksleiviai net iš 90 pasaulio šalių, šis laimėjimas atrodo iš tiesų įspūdingai.

„Keisčiausia yra tai, kad mokydamasis progimnazijoje aš netgi galvojau, kad fizikos nelabai suprantu. Tik „Ąžuolyno“ gimnazijoje Sauliaus Žukausko pamokose man atsivėrė akys“, - pagyrų mokytojui negailėjo Martynas.

Publikuota www.ve.lt 2018-09-27
Naujausi blogo įrašai
blog image

Gegužė – mėnuo, kai mokiniai, laukdami vasaros atostogų, jau sunkiai beišsėdi pamokose, tačiau jiems dalią palengvina mokyklos organizuojamos nepamokinės dienos bei įvairiausios veiklos.

Ne išimtis ir šiandiena, gegužės 13-oji diena. Trečiosios pamokos metu pirmokai buvo kviečiami ateiti į mokyklos aktų salę, kur vyko neeilinė paskaita „Nerūkyk – gyvenk sveikiau“. Policijos pareigūnas, laisvalaikiu mėgstantis oratoriauti šia tema, maloniai sutiko su gimnazistais pasidalinti savo gyvenimo patirtimi bei rūkymo sukeltomis pasekmėmis. Moksleiviai išgirdo ne kažkieno vadovėlyje parašytą informaciją, o tikrą, pamokančią rūkiusio žmogaus istoriją. Visi liko sugluminti, kokias pasekmes sukelia nekaltos cigaretės, tačiau daug kas pripažino, jog yra bandęs rūkyti.

Skaityti toliau...

2019-05-22 Autorius: Kristupas Linas Bernotas, 1d
blog image

Renginys ,,Šokio žanrai“, vykęs gegužės 10 dieną „Ąžuolyno“ gimnazijoje,   buvo puiki proga susipažinti ne tik  su įvairiais skirtingų šalių liaudiškais šokiais, bet ir išvysti istorinius, šiuolaikinius, pramoginius šokius, baletą  ir net gatvės šokį. Taigi tokia ypatinga proga pakalbinau mūsų gimnazijos šokių mokytoją Loretą Margaritą Černeckienę, kuri ir surengė šią nuostabią šventę.

- Visų pirma noriu paklausti,  kaip  kilo idėja organizuoti šokių popietę?

 - Tai ne pirmas toks koncertas, prieš trejetą metų taip pat organizavau šokių popietę, skirtą Tarptautinei šokio dienai, kuri yra balandžio 29-ą,  pažymėti. Mums šį kartą sutrukdė atostogos, dėl to  datą teko  nukelti. Manau, kad mokiniai turėtų būti susipažinę su šokio istorija, o teatralizuota renginio forma  labiau  sudomina, leidžia daugiau papasakoti apie įvairius šokio žanrus.  Koncerte šokiai yra išdėstyti tokia tvarka, kaip jie vystėsi, pradedant liaudies, baigiant gatvės šokiu.  Visi žanrai turi savo stilių. Džiaugiuosi, kad man pavyko pakviesti šokių kolektyvus, atliekančius skirtingų žanrų šokius, pavyzdžiui, klasikinį, neoklasikinį, šiuolaikinį, skirtingų epochų, baletą.  Visi šie šokiai yra labai skirtingi ir vizualiai, ir savo technika, ir savo manieromis, todėl  vienoje vietoje pamatyti visus stilius yra tikrai įdomu.

Skaityti toliau...

2019-05-21 Autorius: Dija Adomaitytė, 1d
blog image

Trims iš keturių moksleivių nesvarbi kalbos kultūra ir jos taisyklingumas, - teigia Lietuvių kalbos instituto tyrimas, atliktas 2016 metais. Baisiausia, kad panaši situacija susiklosčiusi ir tarp  suaugusiųjų… Mes nuo vaikystės kalbame vartodami  svetimybes, barbarizmus, kai kurie ir keiksmažodžius, o dar ir kirčiavimo klaidas reiktų paminėti, bet net nesusimąstome, kaip tai mums kenkia. Bet ar tikrai tai išvis turi įtakos mūsų įvaizdžiui, etiketui, galų gale, asmenybei? Taip. Mano nuomone, tai yra savivertės ir pagarbos kalbai bei sau klausimas.

Skaityti toliau...

2019-05-20 Autorius: Kristupas Linas Bernotas, 1d
Rodyti visus
Projektai ir Partneriai
Kaip mus rasti

Neįgaliųjų režimas įjungtas